Tema be temos

Nu tai ačiū

[ponas Niekas...] Tu sedėjai ant plataus minkštasuolio. Sėdėjai laisvai, atlošusi galvą. Bet nemiegojai. Mačiau prietemoje judančias tavo rankas. Mačiau kaip viena ranka nuslydo tarp šlaunų. Tu truputį išsirietei. Galva nusvirusi ant suolo atlošo, o liežuvis glostė lūpas. Kita ranka glamonėjo spenelį. Mačiau kaip paseilėjei pirštukus ir jie grįžo vėl prie krūtinės. Iš tavo lūpų sklido tyli aimana.
Neapsakomai jaudinantis vaizdas akimirksniu užkaitino mano kraują. Tavo pieno baltumo kūnas šviečiantis žvakių šviesoje kvietė mane arčiau. Su kiekvienu žingsniu mano varpa vis didėjo ir didėjo. Kūnas virpėjo nuo neapsakomų aistrų sukurių. Sustojau taip arti tavęs, kad net jutau tavo kūno svilinantį karštį. Tavo kūno aromatas sumišęs su kvepalais sklandė ore. Atsiklaupiau priešais tave ir pabučiavau tavo įkaitusią šlaunį. Tu atsimerkei. Pakėliau akis ir pamačiau tavo akyse šokančias žvakių liepsnas. Suėmiai mano plaukus savo rankomis ir priglaudei mano lūpas prie savųjų tarp kojų....

Nuo tavo kvapo svaigo galva. Tu buvai tokia įkaitusi ir šlapia. Mano liežuvis švelniai glostė tavo lūpas. Palietus klitorį tu sudejuodavai. Gera jausti, tavo atsakus į mano veiksmus. Suėmiau lūpomis tavo klitorį, o tu su šlaunimis suspaudei mano galvą. Nebegirdėjau tavo aimanų, bet žinojau kad tau malonu, nes pakėlei dubenį ir išsilenkė tavo kūnas. Jutau kaip dreba tavo kojos, aš dusau, bet negalėjau sustoti...
Iš lėto išlaisvinai mane, tu gulėjai tankiai alsuodama. Pasilenkiau prie tavo krūtinės, apglėbiau lūpomis prisirpusį rožinį spenelį. Tu įsikibai į mano plaukus. Jutau tavo liežuvį prie savo ausies. Jis lakstė kaip pasiutęs. Pažvelgiau tau į akis ir mūsų liežuviai susivijo... Jaučiau tavo ranką ant mano tvinksinčios varpos. Tu žaidei su ja, lėtai trynei sau tarp kojų. Aimanavai, mes bučiavomės... Tu lėtai atsistojai, pasodinai mane į minkštą fotelį. Bučiavai man kaklą, lūpas, čiulpei ausų spenelius, tavo lūpos leidosi žemyn... Aš užsimerkiau... Jutau kaip tavo lūpos įsiurbė mano spenelį, neapsakomas jausmas. Tavo pirštukai žaidė su kitu mano speneliu. Jutau kaip lūpytės tęsė kelionę žemyn. Slydo liežuviukas mano banguotu pilvuku, šokinėjo tavo lūpytės per bangeles neaplenkdamos bambos Jaučiau tavo nagučius spaudžiančius mano šlaunį... Ir pajutu kaip tavo liežuvis glosto mano..

Žavu, nuostabu...Lauksim tęsinio

Toliau tavo eilė

Kodėl mano, kas geriau be tavęs žino tolimesnius įvykius .

Aš užsimerkęs buvau, o tu gali detaliau nupasakoti veiksmą

Mėgaujiesi užsimerkęs, nepramerki akių pamatyt kas vyksta

Kai labai malonu būna, užsimerkiu Nenoriu, pačiu atsakingiausiu momentu sutrikdyti veiksmą savo rudų akių žvilgsniu

Tavęs netrikdo?

[ponas Niekas...] Tavęs netrikdo?

kaip tik keista, kad užsimerkęs, norėčiau pažvelgti į tas rudas akis

Tai puiku ;) Tada pakelk akis

Geriau einu aš bažnyčion pasimelsti už mūsų nuodėmingas sielas, pašventinsiu verbą

Dar ir ateičiai vieną kitą maldelę sukalbėk, juk mūsų nuodėmių tik daugės

Grįžus būsi nuplaktas su verba

Geriau bizūnėliu

Suteiksiu tau tokią galimybę

Atsiminsiu tavo pažadą

jei užmirši, pati priminsiu

Sutarėme Kaip sekėsi nuodėmingąjai tarp tikinčiųjų?

Bais daug žmonių buvo,susitikau daug pažįstamų, kolegų, tai šventijomės verbomis

Tikiuosi neišmušai iš savęs ištvirkimo?

Jau su niekuom man neišmus

Seksas yra gamtos dalis, o aš esu išvien su gamta

O man galima išvien su tavimi?

Gamtai, tai galima, ir aš noriu kartu

ponas neply6ite... ir su manim ir su Esmira... man negaila, bet kur tiek telpa

Gal norėjai pasakyti kur tiek lenda? O beje, pati nesirodai savaitę, tai kur man dėti perteklinę emocinę potenciją?

aš rodaus, tik tyliai labai

Tai bent duris trinktelk kai ateini Tada nors neužklupsi ko nors netinkamu laiku

[mielka] man negaila, bet kur tiek telpa

.Čia geras.
Bet, mielka, mes tikrai tavęs pasiilgome