Pagarba ir jos nebūvimas

Pagarba ir meilė, tikrai ne visada yra tas pat. Kiekvienas myli savaip. Pažįstu poras, kur vyras merginą išnaudoja kiek įmanoma, ir ji yra jam tarnaitė, kurios vieta prie puodų ir vykdyti jo valią. taip jis supranta meilę, ir taip, matyt ją supranta ir ji.
Nustojama gerbti manau tada, kai žmogus tampa nebeįdomus, kai jis nustoja rūpėti, kai atsiranda neišspręstų konfliktų ar neišsakyto pykčio. O dėl meilužių, tai jeigu vyrui (merginai) yra gera su mergina (vyru), jis (ji) niekad neieškos kitų. Svarbiausia mokėti bendrauti (kalbėtis ir išgirsti) vienas kitą. O pasiteisinimų visada sau galima susigalvoti...

galvoti tikrai nereikia, artūrai, tiesiog esi laimingam, mylimas, arba nesijauti taip

Na tiesiog santykiuose nebūna visakas rožėm klota, dėl to ir barniai bei nuoskaudos būna.. Tik jei puoselėsi gerus ir pozityvius prisiminimus, būsi laimingas, o jeigu laikysies nuoskaudų.. Manau ir taip aišku viskas.

Beje aš kalbu apie meilę kuri jau yra patikrinta, juk kalbu apie ilgalaikę perspektyvą, kur meilė su laiku yra nukišama kažkur į galą, atsiranda buitis ir kiti dalykai.. O tikrinti reikia, kad pamatytum ar tikrai su šiuo žmogumi gali praleisti visą gyvenimą.. Kaip jau sakiau, pirmus 3 metus mes patys kuriam mylimąjį savo mintyse, suteikiam jam įvairiausių savybių ir idealizuojam.. Po to pradedam matyyti koks žmogus yra iš tikro ir žiūrim ar galime mylėti tokį..

Paskaitau ir iškyla galvoj du žodžiai nejučia - Grybų karas

Miashka, atleisk jam, jis nežino ką kalba

Grybų karas, tai grybų ..

grybų karas rodosi tik grybams, kiekvienas su savo atspindžiais , o geriausia būtų nevertinti, tada viskas paprasčiau

Na taip, aš tik kalbu kodėl žmonės jaučiasi nelaimingi. Kol miegi ant laurų, smagu juoktis, tik likimas įstuma į kampą ir tada jau ieško žmogus kaltų.. Nors bėdos tai tik asmeninėje makaulėje

Likimas istumia? Savim reik tiket, o ne likimais

tikriausiai todėl išmintingi ir sako, kad didžiausios pergalės prieš save, o visa kita neverta dėmesio

Savimi tikėti gali, tik gyvenimas parodo kur veda tuo metu įsivaizduojamos tiesos ;) Juk vistiek kažkur nueisi.

Sunkiausias darbas juk ir yra su savimi

Gal į viską reiktų paprasčiau žiūrėti ir nesusireikšminti.Tu gerbsi ir tave gerbs.

Karile, gražiai atrodai

Sutinku, kiek duosi, tiek ir gausi.

uk savanaudžiai mes , net ir duodami apie gavimą galvojame

Tik tas naudos siekimas ir priveda prie būsenų, kai visi aplink blogi tampa

O tu dirbi kur nors? Turbut. Taigi dirbi kad gautum atlyginima. Tikrai nedirbi is idejos....

Na tu ir palyginai, žinoma dirbu kad turėčiau ką valgyti. Juk gyvenu mieste, kad turėčiau ką duoti vaikams, draugams ir padėti kaimynams.. Juk mieste gyvenam ir piunigai reikalingi. Tiesiog padėdamas, dovanodamas dovanas ar kalbant su žmogumi, mąstau apie jį ir sau jokios naudos nelaukiu. Ir jeikalbant apie moteris,jei ji šypsosi, vadinasi viskas gerai ir aš laimingas, neskaičiuoju ką galiu gauti iš jos, žiūriu ką galiu duoti jai. Sakau žiūrėti savęs mažiau reikia ir viskas tvarkosi, žinoma dar sugebėti džiaugtis kito laime..

[vyras696] Karile, gražiai atrodai

O tu isitikines kad tai jos nuotrauka? Pagalvok pries komplimentu zerima...

[ArūraS] Na tu ir palyginai, žinoma dirbu kad turėčiau ką valgyti. Juk gyvenu mieste, kad turėčiau ką duoti vaikams, draugams ir padėti kaimynams.. Juk mieste gyvenam ir piunigai reikalingi. Tiesiog padėdamas, dovanodamas dovanas ar kalbant su žmogumi, mąstau apie jį ir sau jokios naudos nelaukiu. Ir jeikalbant apie moteris,jei ji šypsosi, vadinasi viskas gerai ir aš laimingas, neskaičiuoju ką galiu gauti iš jos, žiūriu ką galiu duoti jai. Sakau žiūrėti savęs mažiau reikia ir viskas tvarkosi, žinoma dar sugebėti džiaugtis kito laime..

o ko tau blogas palyginimas? Isivaizduoji, atsisakai atlyginimo, sedi plika sikna, ir dziaugiesi, kad dirbi visuomenei naudinga darba, visi sypsosi, dekingi be galo.... ar daug reikia iki pilnos laimes?
Kai pagalvoji, tai padedi draugams, kaimynams, ar seip kokiam pradalaiciui, tik su tvirtu tikejimu, kad jie tau atsilygins tuo paciu, pades tau, kai tau prireiks ju pagalbos. Bet jei ta tikejima ir pasitikejima jie praras(is tavo puses)? Ka ir toliau begsi suplukes padeti, vos tik jie paprasys??? Abejoju. Esu tikras kad pagalvosi gerai pirma.

manau, kad ji bent jau nori taip atrodyti, o norai ir svajonės, kaip žinome pildosi

SENBERNIS "o ko tau blogas palyginimas? Isivaizduoji, atsisakai atlyginimo, sedi plika sikna, ir dziaugiesi, kad dirbi visuomenei naudinga darba, visi sypsosi, dekingi be galo.... ar daug reikia iki pilnos laimes?
Kai pagalvoji, tai padedi draugams, kaimynams, ar seip kokiam pradalaiciui, tik su tvirtu tikejimu, kad jie tau atsilygins tuo paciu, pades tau, kai tau prireiks ju pagalbos. Bet jei ta tikejima ir pasitikejima jie praras(is tavo puses)? Ka ir toliau begsi suplukes padeti, vos tik jie paprasys??? Abejoju. Esu tikras kad pagalvosi gerai pirma."


Na tu žiūriu vis į kraštutinumus. Padėdamas tikrai jokios naudos ar pagalbos nelaukiu.Net jeigu apsišūdins žmogus, manau pradžiai pakalbėsiu su juo ir išsiaiškinsiu kame šaknys, o po to gal ir padėsiu, juk žmona tai ne kaimynas manau. Reikia išlaikyti vidurio liniją, o ne kristi iš vieno kraštutinumo į kitą..

jei tavęs prašo pagalbos jau labai gerai. o jei dar gali padėti tai didžiulė laimė, bet kokie atlygiai tą laimę tik sumažintų, bet jei dėl tos pagalbos esi laimingas tai irgi ne labai gerai, reiškia dar yra kur tobulėti

Tobulėti visad yra kur, limingas, kad gali padėti, kad kitą gali padaryti laimingu ir nesuprantu apie kokį atlygį eina kalba. Kur darbas ir kur bendravimas. Ir palyginimas nieko neparodantis.. Ši sistema jau tokia, kad pinigai yra reikalingi, kaip ir rankos.. Tik gero žodžio pasakymas, šypsena, pagyrimas, palaikymas ir panašūs dalykai juk nieko nekainuoja.. Jei kažko neduodu kaimynui, vadinasi duodu šeimai, todėl negalima visko absoliutinti ir viską suprasti tik per materinę prizmę..

ir blogas žodis nieko nekainuoja , o apskritai žodžių vartojimas kainuoja ar nekainuoja ir parodo, kad požiūris vykasta per materinę prizmę

Na aš kalbu apie vidinius procesus

vidus atsispindi išorėje

Gal užteks jums abiems apie tą patį Pasibučiuokit ir taika bus