neistikimybe

neistikimibe atleisti ar neaatleisti pragivenus kartu 6 metus, svarbi jusu nuomone. meile aisku ira didele bent jau is mano puses

neatleisti jei isdave viena karta-bus ir kitas....

neatleist. tokie/tokios nesikeicia. Jei buvo vienas kartas bus ir kitas...

Atleisti manau galima tik karta, nes sako pirma karta atleidzia protingos, o antra kvailos.
Siaip buna zmones keiciasi, bet tik tada kai patys to nori. Tarkim kad ir as, na va isgyvanau vyro neistikimybe, tampesi gera pusmeti su man pazystama merga, iskilo finansiniai sunkumai darbe ir isleke i uzsieni, jam ten bebunant viska suzinojau. aisku turejom krize seimoj (vede 7metai, 2 vaikai), tuo laiku ir nusuko vyriskis paguodos kitam klyne ieskot, va tada nei jis manes norejo, nei jam buvo miela kad esu salia, nors stengiaus daryt viska kad sugrazint viska, deja...
nu ir ka, vyras meldzia atleidimo, tai neva vienintelis karta, nu tarkim, jis isvykes suprato kokia seima jam brangi ir lia lia lia. ir nezinau kaip pasielgt. vienkarti nuotiki butu lengviau atleist, bet ne toki kuri uzsitese kuri laika. tampe ja po viesbucius, kino teatrus ir t.t. o dabar eina is proto, darbe alpsta ir nezino ka padaryt kad atleisciau. Va patarkit, kaip pasielgti.

aš pati dabar esu vedusio meilužė. Tarp mūsų yra sexu pagrįsta draugystė ir žinau,kad nieko nebus,nes jis grįš man žmoną į kitą šalį. Realiai,jei protingas vyras,tai žmona nesužinos,kad ją išdavė. Bet,jei sužino-atleisčiau tik,jei jausmus turėčiau ir matyčiau,kad nuoširdžiai gailisi. Tik nežinau,kaip toliau reikėtų gyventi,nes nebepasitikėčiau

[Svečias] aš pati dabar esu vedusio meilužė. Tarp mūsų yra sexu pagrįsta draugystė ir žinau,kad nieko nebus,nes jis grįš man žmoną į kitą šalį. Realiai,jei protingas vyras,tai žmona nesužinos,kad ją išdavė. Bet,jei sužino-atleisčiau tik,jei jausmus turėčiau ir matyčiau,kad nuoširdžiai gailisi. Tik nežinau,kaip toliau reikėtų gyventi,nes nebepasitikėčiau

Mano situacijoj tai net nebuvo tik seksas, ta pana ji ten baisiai mylejo ir ta zinia kad jis isvyksta prieme labai skaudziai, pastoviai kele salygas kad paliktu seima, jis beabejo irgi kartojo kad ja myli, tad tai nebuvo del to kad neva neduodu.
Jis grizta uz savaites ir nezinau kaip bus, apie pasitikejima kalbos net negali but, bet kaip gyvent su ta mintim. Pamirst tikrai to neimanoma.

[Deiluka] Mano situacijoj tai net nebuvo tik seksas, ta pana ji ten baisiai mylejo ir ta zinia kad jis isvyksta prieme labai skaudziai, pastoviai kele salygas kad paliktu seima, jis beabejo irgi kartojo kad ja myli, tad tai nebuvo del to kad neva neduodu.
Jis grizta uz savaites ir nezinau kaip bus, apie pasitikejima kalbos net negali but, bet kaip gyvent su ta mintim. Pamirst tikrai to neimanoma.

o ko priimi pas savi atgal? A?

[oziaragis] o ko priimi pas savi atgal? A?

Daiktu jo dar like ) ismet kazkaip gaila. beto kaledos, tegul aplanko vaikus. visgi idomu ant kiek kaltas jauciasi ir kaip elgsis. ar susirasinejant ir bendraujant skaipu galima kazka nusprest ar issiaiskint?

[Deiluka] Daiktu jo dar like ) ismet kazkaip gaila. beto kaledos, tegul aplanko vaikus. visgi idomu ant kiek kaltas jauciasi ir kaip elgsis. ar susirasinejant ir bendraujant skaipu galima kazka nusprest ar issiaiskint?

ja emeu ir patikejau atsarginis variantas nepakenks ane?

[oziaragis] ja emeu ir patikejau atsarginis variantas nepakenks ane?

atsarginis varijantas visada gerai kai jis yra. o ko jau tau cia netiket?

[Deiluka] atsarginis varijantas visada gerai kai jis yra. o ko jau tau cia netiket?

butent vyrai ir yra atsarginiai variantai kai del ko nors joberys nepapisa tada ir vyras tiks

idomu cia labai pas jus, as kaip vyras pasakysiu taip; na meiluze isitaisyt (vien del sexo suprantu), bet "isimylet" kaip mokyklos laikais, ir nieko daugiau negalvot tai jau kaskokia geda vyru giminei tavasis daro.
su meiluze susitinki, prajodineji kaip su zmona nedarai ir vsio
o ne kaskaip isimylejau, dabar jau nebemyliu ir pan, bl ne 16metu kad taip elgtis.
o anonimas kur klause, kai ji pana isdave, as neatleisciau net ir vieno karto, geriau prasirk ja ir nereikes galvoti: "ka veikia manoji, tikiuosi nesip***a su kaimynu kol as darbe". cia gal grubokai pasakiau bet pamastyk pats

Žiauriai sunku atsikratyti įtarinėjimo ir susigrąžinti pasitikėjimą. Tad pasirinkau kitą kelią, gyvenu truputi daugiau sau leisdamas, nei anksčiau.

moterys lengviau atleidzia fizine neistikimybe nei dvasine, o vyrai atvirksciai

Atleisciau tik tuo atveju, jeigu nemyleciau.

O ką daryti jei vis dar myli? Jei nemylėčiau, tai ir galvos neskaudėtu.

Jei myleciau, nesugebeciau atleist. Negaleciau gyventi su tuo zmogumi salia. Nesugebeciau nuvyti minciu apie tai, kas ten buvo, kaip buvo ir t.t. Save ir ji kankinciau spelionemis... Zodziu, negaleciau pamirsti ir ismesti visko is galvos ir sirdies.

[vėjas69] O ką daryti jei vis dar myli? Jei nemylėčiau, tai ir galvos neskaudėtu.

Taip, kai nemyli tai visiskai vienodai ka kur ten kas veikia. bet kazkaip kai sukuri su zmogum seima ir tikiesi ramaus gyvenimo, gauni po kiek laiko kaip su mazgote. As asmeniskai sakiau sprendima priimsiu tada kai matysiu kaip elgiasi mano vyras namuose. dazniausiai skuboti sprendimai nebuna priimami tinkamai. o kiekvienam skirtinga situacija. as viska zinau iki menkiausiu smulkmenu ir nezinau ar nuo to lengviau.

Nuo smulkmenų tik sunkiau. Nesinori jau diskutuoti šia tema, greit nuotaika dingsta.

[Deiluka] Taip, kai nemyli tai visiskai vienodai ka kur ten kas veikia. bet kazkaip kai sukuri su zmogum seima ir tikiesi ramaus gyvenimo, gauni po kiek laiko kaip su mazgote. As asmeniskai sakiau sprendima priimsiu tada kai matysiu kaip elgiasi mano vyras namuose. dazniausiai skuboti sprendimai nebuna priimami tinkamai. o kiekvienam skirtinga situacija. as viska zinau iki menkiausiu smulkmenu ir nezinau ar nuo to lengviau.

va butent, skubotus sprendimus visada suspesi priimti. Laikas visagalis ir viska galima ramei apsvarstiti ar pasisneketi ;)

[zaliaakis] va butent, skubotus sprendimus visada suspesi priimti. Laikas visagalis ir viska galima ramei apsvarstiti ar pasisneketi ;)

Mano galva taip kalba tie, kas nemyli arba patys prisidirbe.

[internaute] Mano galva taip kalba tie, kas nemyli arba patys prisidirbe.

arba bando patarti ;)

Nezinau,man neistikimybe yra kryzius,jei tai padaro,iskart viso gero

niekados neatleiskit nes busit vel iskaudintos jiem kaip atleidi su laiku jie pradeda jusu negerpt ir kartojas viskas isnaujo

viena kart atleidau,nu ne tas seksas kazkaip nejauku,po antro kart issikiriau. tai jai vienakart padare padaris ir antra kart, tik gali but kad tu nesuzinosi ,nes daris gudriau. o is kur zinau kad vienas kartas,o kiek ju nezinai

neatleisti,nes tai nepasimirsta..

Neatleisti! Tuom viskas nesibaige... Jei ne siuo metu,tai veliau,vistiek isduos dar ir dar...

Kai buvau jaunas, taip pat kalbėjau gan kategoriškai: jeigu sužinosiu apie neištikimybę- paliksiu be kalbų. Bet... žmogus planuoja, o velnias juokiasi. Buvo ir neištikimybė iš žmonos pusės, ir atleidau, ir su laiku nieko per daug tragiško nematau tose neištikimybėse. Žinoma, apgavystė skaudina, nėra kalbų. Bet kai su žmogumi nugyveni nemažai metų, kai "praeini ugnį ir vandenį", tai stengiesi pasverti visus pliusus ir minusus.
Tada (sužinojęs apie žmonos nuklydimus) perskaičiau internete nemažai protingų minčių. Viena jų- jeigu su žmogumi tau gera gyventi, jauti jo meilę ir pats jį myli, tai skirtis vien dėl jo vieno ar keleto nuklydimų nėra labai logiška, kadangi gyvenimas gali suvesti su kitu, su kuriuo nebus nei meilės, nei laimės, nors jis ir bus ištikimas. Ir tada greičiausiai gailėsiesi pirmojo. Kitas dalykas- gyvenime yra daug svarbesnių dalykų už seksualinę neištikimybę. Sakykime, jūsų gyvenimo draugą užklups sunki liga ar kita didelė nelaimė- tada vargu beprisiminsite jo buvusias nuodėmes, o melsite tik, kad jo neprarastumėte.
Taigi... pasvarsčiau ilgokai, o ir žmona elgėsi kaip pavyzdinga žmona ir pamažu ėmiau galvoti "na koks aš durnas, kad dėl tokių niekų sukau sau galvą, geriau skanų tortą su kitu pasidalinti, negu vienam sausą duoną krimsti, ne bala juk neištaškė ir pan." Negana to, kad visiškai nustojau save ir žmoną ėsti dėl praeities, ėmiau prisiminti, kokia ji buvo aistringa ir seksuali, kai suko į šoną... Ir visai būčiau nieko prieš, kad vėl panašų ji nuotykį patirtų.
Tai va, kaip likimas kartais pasišaipo... Mano supratimu, nuėjimas kairėn- gal ir ne geriausias variantas, bet turi ir jis pliusų. Tik nereikia skaudinti sutuoktinio (jeigu jam nepriimtini tokie "paišdykavimai") ir antras dalykas- neįsimylėti to trečio(-os). Trumpai sakant, kai šeimoje viskas išskyrus seksą yra gerai, nuklydimai dėl sekso toleruotini, bet, jei įsipainios jausmai, tada jau bus problemos. Jeigu jau šeimoje nėra meilės, tai arba reikia vėl pakurti tą prigesusį laužą, arba gal net skirtis ir ieškoti kiekvienam savo. O jausmai trečiam asmeniui, ko gero skaudina visus dalyvius.

[Arturas64] Kai buvau jaunas, taip pat kalbėjau gan kategoriškai: jeigu sužinosiu apie neištikimybę- paliksiu be kalbų. Bet... žmogus planuoja, o velnias juokiasi. Buvo ir neištikimybė iš žmonos pusės, ir atleidau, ir su laiku nieko per daug tragiško nematau tose neištikimybėse. Žinoma, apgavystė skaudina, nėra kalbų. Bet kai su žmogumi nugyveni nemažai metų, kai "praeini ugnį ir vandenį", tai stengiesi pasverti visus pliusus ir minusus.
Tada (sužinojęs apie žmonos nuklydimus) perskaičiau internete nemažai protingų minčių. Viena jų- jeigu su žmogumi tau gera gyventi, jauti jo meilę ir pats jį myli, tai skirtis vien dėl jo vieno ar keleto nuklydimų nėra labai logiška, kadangi gyvenimas gali suvesti su kitu, su kuriuo nebus nei meilės, nei laimės, nors jis ir bus ištikimas. Ir tada greičiausiai gailėsiesi pirmojo. Kitas dalykas- gyvenime yra daug svarbesnių dalykų už seksualinę neištikimybę. Sakykime, jūsų gyvenimo draugą užklups sunki liga ar kita didelė nelaimė- tada vargu beprisiminsite jo buvusias nuodėmes, o melsite tik, kad jo neprarastumėte.
Taigi... pasvarsčiau ilgokai, o ir žmona elgėsi kaip pavyzdinga žmona ir pamažu ėmiau galvoti "na koks aš durnas, kad dėl tokių niekų sukau sau galvą, geriau skanų tortą su kitu pasidalinti, negu vienam sausą duoną krimsti, ne bala juk neištaškė ir pan." Negana to, kad visiškai nustojau save ir žmoną ėsti dėl praeities, ėmiau prisiminti, kokia ji buvo aistringa ir seksuali, kai suko į šoną... Ir visai būčiau nieko prieš, kad vėl panašų ji nuotykį patirtų.
Tai va, kaip likimas kartais pasišaipo... Mano supratimu, nuėjimas kairėn- gal ir ne geriausias variantas, bet turi ir jis pliusų. Tik nereikia skaudinti sutuoktinio (jeigu jam nepriimtini tokie "paišdykavimai") ir antras dalykas- neįsimylėti to trečio(-os). Trumpai sakant, kai šeimoje viskas išskyrus seksą yra gerai, nuklydimai dėl sekso toleruotini, bet, jei įsipainios jausmai, tada jau bus problemos. Jeigu jau šeimoje nėra meilės, tai arba reikia vėl pakurti tą prigesusį laužą, arba gal net skirtis ir ieškoti kiekvienam savo. O jausmai trečiam asmeniui, ko gero skaudina visus dalyvius.

Tiesiog į dešimtuka pataikė tavo mintys. Pritariu visu 100%. Tartum perskaitei, tai ko nesugebėjau išreikšti ir suformuluoti garsiai. Smagu, kad yra ir daugiau tokių vyrų mylinčių savo žmonas. Džiaugiuosi, kad tokioje pat situacijoje pasielgiau kaip tu. Tik dar reikia pasistengti, kad prisiminimai nejuodintų ir neskaudintų ateities.

[Arturas64] Kai buvau jaunas, taip pat kalbėjau gan kategoriškai: jeigu sužinosiu apie neištikimybę- paliksiu be kalbų. Bet... žmogus planuoja, o velnias juokiasi. Buvo ir neištikimybė iš žmonos pusės, ir atleidau, ir su laiku nieko per daug tragiško nematau tose neištikimybėse. Žinoma, apgavystė skaudina, nėra kalbų. Bet kai su žmogumi nugyveni nemažai metų, kai "praeini ugnį ir vandenį", tai stengiesi pasverti visus pliusus ir minusus.
Tada (sužinojęs apie žmonos nuklydimus) perskaičiau internete nemažai protingų minčių. Viena jų- jeigu su žmogumi tau gera gyventi, jauti jo meilę ir pats jį myli, tai skirtis vien dėl jo vieno ar keleto nuklydimų nėra labai logiška, kadangi gyvenimas gali suvesti su kitu, su kuriuo nebus nei meilės, nei laimės, nors jis ir bus ištikimas. Ir tada greičiausiai gailėsiesi pirmojo. Kitas dalykas- gyvenime yra daug svarbesnių dalykų už seksualinę neištikimybę. Sakykime, jūsų gyvenimo draugą užklups sunki liga ar kita didelė nelaimė- tada vargu beprisiminsite jo buvusias nuodėmes, o melsite tik, kad jo neprarastumėte.
Taigi... pasvarsčiau ilgokai, o ir žmona elgėsi kaip pavyzdinga žmona ir pamažu ėmiau galvoti "na koks aš durnas, kad dėl tokių niekų sukau sau galvą, geriau skanų tortą su kitu pasidalinti, negu vienam sausą duoną krimsti, ne bala juk neištaškė ir pan." Negana to, kad visiškai nustojau save ir žmoną ėsti dėl praeities, ėmiau prisiminti, kokia ji buvo aistringa ir seksuali, kai suko į šoną... Ir visai būčiau nieko prieš, kad vėl panašų ji nuotykį patirtų.
Tai va, kaip likimas kartais pasišaipo... Mano supratimu, nuėjimas kairėn- gal ir ne geriausias variantas, bet turi ir jis pliusų. Tik nereikia skaudinti sutuoktinio (jeigu jam nepriimtini tokie "paišdykavimai") ir antras dalykas- neįsimylėti to trečio(-os). Trumpai sakant, kai šeimoje viskas išskyrus seksą yra gerai, nuklydimai dėl sekso toleruotini, bet, jei įsipainios jausmai, tada jau bus problemos. Jeigu jau šeimoje nėra meilės, tai arba reikia vėl pakurti tą prigesusį laužą, arba gal net skirtis ir ieškoti kiekvienam savo. O jausmai trečiam asmeniui, ko gero skaudina visus dalyvius.

tai ka tu cia veiki tada??? eik toliau mylek ta savo k...
labai jau abejoju, ar ji labai aistringa buvo, jodama ant kito byrkos. siaip cia jos ir to kito paslaptis, o bobos vertina, kad jei joberiau, sakykim, svampia-saviskiui to nedarys... juk isduos ta savo trecia mylimaji...