neistikimybe

Pritarsiu Romantikui. Pagavau žmoną su kitu. Tikrai ją labai myliu ir net sugebėjau atleisti. Bet vietoj to, kad toliau gyvent kaip gyvenom neišeina. Trūksta jai tų drugelių, to lėkimo ir laukimo, nepažinimo jausmo. Šito jai suteikti negaliu, nes esam/buvom 6 metai kartu, todėl nori nenori vienas kitą pažysti, todėl žinai ko laukti. Žinoma gali padaryt staigmeną. Ir net ne vieną, bet tai ne tas pats kas drugeliai. Taigi dabar skiriamės, o aš ieškau savojo drugelio

Na va, tu ja myli, o ji taves nebelabai.... Kai taip nutinka, nuslydimas anksciau veliau ivyksta. Ji gal prisirisus, jai gera, patogu, bet tai ne meile. Ieskok kitos. Sekmes susirandant bent jau garbingesne, kuri praradus meile pasiulys issikirti, o tik paskui ieskos kito, taciau toks noras yra veikiau svajone, nes moterys persedima i kita vezima vadina ne isdavyste, o savo ismintimi, protingu poelgiu. Kartais joms nepasiseka, kartais netenka abieju ir kaltas lieka tas pirmasis. Kodel? A vat todel...
Net jei suzinosi visas priezastis kodel taip ivyko, tai nepakeis to kas jau ivyko. antra moteris niekda nenores likti nuoga sioj vietoj. Moteris smerkia neistikima moteritodel net ir pati sau nenori pripazinti, kad buvo tokia, taigi mieliau rinksis pabegima, o ne nuosirdzius atsakymus kodel, nes tada ji liks nuoga pries tiesa, kurios zvilgsnis jai labai nemalonus. Noredama paguosti apgauta vyra, ji pasakys ka jis nori isgirsti, nes moterys geresnes ir ne tik meluoja geriau. Pasiguosk ir eik tolyn neatsigrezdamas.
Ikasti joms galima, bet tai lyg liuto tampymas uz usu, po kuriais slepiasi nasrai...

Tai panasiai ir galvoju, nors dar sunku kažkiek Reikia ir man būt neištikimam, nors jau kaip ir nėra kam tą ištikimybę rodyt Bet kad moterims ta meilė nebūtinai reiškia ištikimybę, tai faktas. Ir lovoj santykiai buvo auksiniai jei kam įdomu. Tikrai nieko netrūko, net pati tai pripažino. Bet va jeigu jau nori mylimoji taip padaryt, taip ir padarys.

Nesiulyciau but neistikimam t.y. atsilyginti- prarasi dvasios ramybe. Geriau iseik oriai

Tai apie tai ir kalbu, kad kerštas ne išeitis O skirybos jau vyksta, tai kam gaišint laiką? Tiksliau kam griaužtis dabar ir gailėtis visko kas buvo, jei galima ieškoti tai kas bus

Pirmą kartą buvau neištikima, kai po 4metų drqaugystės sužinojau, jog vaikinas buvo neištikimas man, nors dar nebuvome išsiskyrę, iš apmaudo ir pykčio permiegojau su kitu. Antras kartas ( net nežinau ar skaitosi) nes susitikinejau su vienu vaikinu, bet dar lyg ir nedraugavom) kelis metus patiko vienas vaikinas, jis tiesiog buvo mano fantaziju objektas ir pasitaike proga su juo tai padaryt, kadangi nežinojau ar ilgai busiu laisva, nusprendžiau, kad tai paskutine proga, ir galimybe išmesti ta nelabaji iš galvos, pabandžiau, labai juo nusivyliau, daugiau niekad aniekada. turiu nusotabu vaikina, ir vien iš pagarbos jam niekada to nedaryčiau.

Norčiau vyrų nuomonės. Turiu vaikiną apie metus laiko. Viskas idealu, rūpestingas, lovoj problemų nėra dėmesio daug, didžiuojasi rūpinasi, gerbia noras būti kartu labai didelis BET. Turi draugų kompaniją, su kuria manęs nenori pažindinti. Anksčiau su ta kompanija susitikdavo rečiau, dabar kas antrą savaitgali, ir vos ne kiekvieną. Su manim vis dar meilus geras ir t.t. Bet tas dalyvavimas, man nepatinka. Bijau jog įmontuos "ragus" nors kiek žinau ten dauguma poros, nesiveža manęs dėl to, jog ta kompanija parūko ( kai ko) , o aš esu labai prieš. Kaip jūs manote, kaip man elgtis. Ar susitaikyti su tuo, ar siųsti velniop? Šiaip, aš nieko prieš, kad kartais susitinka su draugais, bet čia jau peržengė ribas, tame problemos jis nemato, kaip suprantu kompromiso nebus. Gal kas pasiūlys kokį sprendimą, nes santykiai idealūs prarast jų nenoriu, bet toks elgesys irgi užkniso juodai

Na tai reiškia nėra idealus, jei kažkuriuo klausimu nesusikalbat.

Nuodyti organizma nėra gerai, taigi jis daro negera darbą, ir ne tai kad pats nesustoja, bet ir kitų nesileidžia būt sustabdytas. Šioj situacijoj arba išaugama arba nugristama gylyn. Mano draugų rate buvo atveju kai santykiai atšalo dėl rūkimo. Vėliau santykiai atsistatė, jie suprato klydę, bet tai pakenkė.
Taigi ne kiekvienas rūkymas baigiasi blogai, bet tai yra rimtas išbandymas, svarbiausia nedaryk neapgalvotų ėjimų.

Taigi kas toliau - jis turbut jau turi priklausomybę kuri kas dieną vis labiau ir labiau jį įtraukia. Jam tikriausia reikai pagalbos, jei tu ji myli, turi ištraukti jį iš to liūno. Kaip -kad kas žinotų universalų būdą.
Jei jį paliksi, jis gali susigriauti savo gyvenimą visiškai, arba gali atistokėti. Kaip jausies palikusi jį bėdoje (nors pats to dar nesuvokia)? Ar pati norėtum būti palikta bėdoje? Ar ši situacija nėra tai, kas sakoma - stengtis dėl meilės? Kartais ir prieš jo valią, iki jo valia vėl bus jo valia.

.

čia nėra priklausomybės. Jis gali pusė metų to nedaryti ( čia su tais rūkymais jau kokia 15 metų turi reikalų) , Tiesiog toje kompanijoje yra tai darančių, jis kartais su jais rūko, kartais tiesiog pabuna, jam gali tai būti gali nebūti. Dėl to esu rami, nes žinau, kad tai kaip kaliana, " prie kompanijos" esmė ta, jog bijau, kad su tomis kompanijomis jis pastoviai, o tai veda į neištikimybę.Nežinau kas būna ten, su kuo. Nenoriu atitraukti jo nuo draugų. Bet žinau, kad jeigu aš pamatysiu ji rūkantį pasiusiu, nes 4 metus buvau su žmogum rūkančiu kiekvieną dieną, ir man tai yra siaubingas dalykas. Todėl, kai sužinojau, kad dabartinis draugas irgi kartais turi su tuo reikalų,kad ir labai nedaug. pašiurpau. Tiesiog, įdomu jūsų nuomonė, jeigu mergina iš vien priekaištautų dėl draugų, su kuriais esat pažistami nuo vaikystės, kaip reaguotumėt, kaip rasti kompromisą?

na draugai "supras". visi draugai turi kita gala ir zino ka del jo gali padaryti ir patys, taigi jei draugas nusiraso del panos, vadinasi ji fantastiska, arba jei kelsi scenas prie kitu, tada visi galvos kad esi ragana ir bicas tau po padu ir saviskei sakydami "ateinu brangioji", galvos "ne as vienas liurbis esu.."

teip buvau.. ir tikrai nesigailiu :-D kam daryt o paskui gailietis.. niekada nesigailiu del to ka padariau nes butent tada man atrode kad tai geriausias sprendimas

kuri praradus meile pasiulys issikirti, o tik paskui ieskos kito, taciau toks noras yra veikiau svajone, nes moterys persedima i kita vezima vadina ne isdavyste, o savo ismintimi, protingu poelgiu
................
Moterys???

zmogus kunu neisduodams

Visada buvau istikima, man sazine neleistu miegot su kitu

[Martina] zmogus kunu neisduodams

Kūnas paklūsta mintims, taigi kūno išdavstė, tik minčių išdavystės tąsa.

Visi raso tik apie moteru neistikimybe. Susidariau ispudi, kad vyru toks veiksmas nelaikomas neistikimybe, tai tik "ejimas i kaire", nes vyru tokia prigimtis?? Tai suprantama: atmetus vyru a la ejima i kaire, belieka tik moterys.Isvada: neistikimos buna tik moterys.

Tiek pat smerkiu ir vyrus ir moteris.

Bet rasai tik apie moteris, lyg tai vyrams tai nebutu budinga, o juk jie daug daugiau linke i neistikimybe, pardon- su ejimu i kaire.

Tikrai tikiu kad taip ir sutinku. Taip jau yra. Atimkim civilizaciją ir jos normas ir vyras per gyvenimą turės kiek įmanoma daugiau partnerių: šimtais, tūkstančiais - tokia jo padermė, moteris - tik tiek, kiek norės palikuoių - kelis, keliolika, na keliasdešimt. Taigi vyrams eiti per moteris - gamtos duota, kaip ir moteriai prisileisti ne kiekvieną.

Visgi civilizacija reikalauja aukos ir kaip bežiūrėsi, ji palankesnė moterims, nes tai jos sukurė taisykles vyrams ir kai jos pačios jas laužo - tai visada stipru...

Antra medalio pusė - kiek žinau vyrų, po išdavystės, atsiprašinėjo visi, o moterys - ne visos. Taigi prisipažinusiam suklydus, galima ir atleisti, na o atleidimo neprašančiai - belieka tik smerkti...

Kas kad jie atsiprasineja, po to vel ta pati daro.
Vyrams eiti per moteris gamtos duota... Sutinku, bet tada nereiketu vyrams "raudoti' apie moteru neistikimybe, jie turetu delikaciai patyleti siuo klausimu.Bet ne, vaidina nuskriaustus,jei ivyksta toks faktas o patys simta kartu dazniau tai daro.
Del aukos, dristu suabejoti. Manau, kad santuokos institucija sugalvojo vyrai, kad galetu kontroliuoti palikuoniu kilme, kas buvo aktualu del nuosavybes paveldejimo.

[levanda] Kas kad jie atsiprasineja, po to vel ta pati daro.
Vyrams eiti per moteris gamtos duota... Sutinku, bet tada nereiketu vyrams "raudoti' apie moteru neistikimybe, jie turetu delikaciai patyleti siuo klausimu.Bet ne, vaidina nuskriaustus,jei ivyksta toks faktas o patys simta kartu dazniau tai daro.

hi hi hi cia tipo apie mani?

Na jau geriau atsiprasyti ir daryti, nei nustacius kiaules akeles išvis neatsiprasyti. Aleidžiantysis bent trumpam gali pajusti moralinį palengvėjimą, bent trumpam pajusti valdžią, bent trumpam pajusti turint kažkokias teises, nei likti betesisiu visiškai, suvokti kad niekas nuo jo nepriklauso.

Vyrai neraudotų, jei nebūtų patys stabdomi nuo to. Moterys prašo-reikalauja vyro paminti savo prigimtį. Moteris sukuria taisykles ir verčia vyrą jų laikytis ir jis sutinka, tačiau kaip skaudu, kai to prašantis pats nesilaiko jų...

Štai aš - mane išaugino ir auklėjo labiau mama. tai jos nuopelnas, kad aš ištikimas, kad turiu tokia vertybę. Jei būčiau auklėtas tėvo, tikriausia būčiau išmokytas eiti per moteris, bet mamos įtaka ilgesnė, stipresnė ir... mano ex šeimoje to nebuvo, augdama ji tos vertybės neįgijo ir leido sau paslysti. To rezultatas jai nepriimtinas, ji to nenorėjo, bet turi susitaikyti su pasekmėm, kurios yra mamo mamos įdirbis. Aš neleidžiu sau paslysti, aš sau neatleisčiau to, taigi tas pats buvo pritaikyta ir mano atrąjai pusei - durys ten.... Tėvai nepuola manęs baksnoti, kaip turėjau elgtis, bet jų nuomonės skirtingos - tėvo pozicija turėjau atelisti, mamos - ne.
Taigi tai moterų nuopelnu vyrai elgiasi "teisingai", įsiskiepija tam tikras vertybes, tačiau tai gali atsisukti prieš jas pačias. Beje ši istorija nesibaigė - aš turiu du berniukus, kuriems stipresnę įtaka padarys jų mama. Ji pati neturėjo tos vertybės, taigi tikėtina kad mano vaikais visgi eis per moteris, o tada jos raudos, kad jie "kaip visi"....

Santuokos institucija vyrui visiškai nenaudinga, nes nuosavybės poreikis atsirado dėl tų pačių moterų. Vyrui nuosavybė visiškai nereikalinga. Pati pagalvok - kam vyrui dvaras? Kam vyrui netgi butas? Kam vyrui mašina? Tik todėl kad jis sutinka žaisti pagal moterų taisykles, kurios amžiais nesikeičia - laimi stipriausias, skiriasti tik "jėgos forma", nors pačiam vyrui ant jos nusispjauti.

Apibendrindamas - moterys valdo pasaulį per savo vaikus, o ne per vyrus, vyras tereikalingas kad padėtu tuos vaikus išleisti į pasaulį, o tada nematoma ranka valdomi vaikai padaro ką reikia.

Nemanau, kad moterys ne viena neatsipraso. Visokiu yra tiek tu, tiek tu.Gal vyrui lengviau tai padaryti, nes pries atsuprasant reikia pripazinti pati fakta, o vyrams lengviai pripazinti savo "zygdarbi'- jis gi vyras.
Nesuprantu apie kokius moteru a la nuopelnus kalbama, ka jau jos ne taip padare? Kokias taisykles jos primete vyrams? Cia jau tikrai prasilenki su realia tiesa, visi zinom, kad gyvename vyru valdomame pasaulyje, zaidimo taisykles nustato jie. Moterys tik prisitaiko. Ir santuoka tikrai buvo sukurta tam, kad butu galima kontroliuoti teise i paveldejimo, tikrai to nepaneigi.
Ir tokie retoriniai klausimai- kam vyrui dvaras, kam vyrui netgi masina... juokingi. Materialines vertybes reiklaingos abiems lytims, negi vyrai - tai altruistai, pasiaukojantys idealistai, kurie abejingi materialinems vertybems?
"Moterys valdo pasauli per savo vaikus.."? Cia is viso nepagaunu kampo. Tu kaip nori, taip isfilosofuoji.

Padariau tokias isvadas: 1.Mama buvo puiki moteris, nes gerai auklejo, o exzmona - blogai aukleja. Tevelis niekuo detas, jei jo berniukai bus blogai isaukleti. Is viso- kaltos visos moterys, isskyrus mama. 2.Adresas"Durys ten" taikytinas tik moterims, nes vyrams buna atleidziama ne viena karta, nors patys vyrai niekada to zmonoms neatleidzia.

Mitas, kad gyvename vyrų pasaulyje. Niekada taip nebuvo Ir nebus

Blogos išvados. Juk akivaizdu kad viena moteris išauklėjo vienaip vyrą, kita moterys kitus vyrus išauklės kitaip. Moterys auklėja vaikus, ne vyrai, taigi jų muzika ir jų šokis...
Levanduk, ar turi vaikų?

levanda. Toks dalykas kaip santuoka, arba tuometine partneryste... Atsirado jau seniai. Kai niekam nerupejo nei paveldejimo teises, ir netgi visuomene nebuvo susisluoksniavusi. Negaliu pasakyti, kas ta santuoka sukure, vyrai ar moterys... Bet atsirado ne seip sau. Kitaip butu buvusi palaida bala.
Tad gali pamirsti savo tas paveldejimo teises, ir pan. Tokie dalykai atsirado daug daug veliau

Apie ka is vis si tema? Istikimybe, tai kai su vienu partneriu nugyveni visa gyvenima, o dabar pasidare madinga laikina istikimybe trunkanti metus - du, po to atsibosta, issiskiria ir vel, bet jau kitam partneriui trumpalaike istikimybe

apie tai ir kalba, jei jau nusibodo, norisi kazko kito... Skirkis, ir eik i platuji pasauli laimes ieskot. O ne lakstyk sen bei ten... O po to dievagokis fizine neistikimybe nera neistikimybe...

apie tai ir kalba, jei jau nusibodo, norisi kazko kito... Skirkis, ir eik i platuji pasauli laimes ieskot. O ne lakstyk sen bei ten... O po to dievagokis fizine neistikimybe nera neistikimybe...