negaliu atleist neistikimybes.

man37m.su zmona jau 14 metu kartu. 2 paaugliai vaikai.pries kokius 6 metus isvaziavau i anglija uzdirbt pinigelio-neilgam 3 menesiams. o gryzes(su bobuciu pagalba) "pagavau" ja ejus i kaire (su kaimynu). is pradziu dar ji gynesi-bet faktai yra faktai.ir kaimynas prisipazino ir ji.pykomes.ciut neskirybos. ji prase atleisti.verkeme abu susede 2 naktis..... su kaimynu "pasisnekejau" kulokais. zmonos nelieciau. bet koki menesi ar du buvo su javisai salti santykiai. gyvenome , kaip brolis su sese. palengva kazkaip atsileidau-vis galvojau gi "nenudilo" jug.bet tas atleidimas man-tik del akiu. savyje as jau 6 metai nesioju "sia beda" . nors jau isvaziavome i kita miesta(pagerinom salygas) ir zinau 100% kad ji neturi jokio meiluzio(visas naktis miegam kartu)ir jokiu komandiruociu.bet tas jausmas "persekioja" lig siol. prie pirmo barnio man ciut uzlaikau burna ir vos "neprimenu" jai kas buvo nutike.
zinau, kad jus kai kurie cia juoksites-sakysit,va tiek laiko praejo-jau turejai uzmirst ir t.t.---bet to nera. kazkur giliai samoneje as jos vis dar "nekenciu" ir negaliu atleist jai uz tai.
taip ir norisi bet kokia proga jai vis primint apie tai ir kazka baisaus padaryt jai, kad ji kentetu...( na tik neuzmust jau, nepagalvokit....bet tokio kazka skaudausir slykstaus-nors ja myliu iki dabar ir net negalvoju apie skyrybas.as jai savotiskai "atsikersyjau", -turejau gal 2 kitas moteris po to ivykio-betji to nezino ir as jai nesakiau.savaip as jai jau atsikersyjau. bet tas "jos kaltes "jausmas vis dar manyje..ir turbut bus iki grabo lentos.
gal kam yra panasiai?
siaip as pavydus-ne per daugiausiai,bet tas yra. su laiku pavydumas slopsta, bet anksciau buvau labai netgi pavydus...
nezinau ar si portala skaito vidutinio amziaus zmones-bet jei yra tokiu-noreciau isgirst juju nuomuone.
aciu.

p.s.
as atsukes laika atgal vis dar pagalvoju, kad ji budama mano zmona-turejo gal kokius 3 ar 4 romanusper tuos 13 metu. nes anksciau jos "nepagaudavau" kazkaip , bet is draugu pazystamu esu nugirdes tokiu zinuciu-kad maniske galejo turet kita...bet cia neturiu irodymu. cia man tik keli "faktai" buvo neaiskus po vaiku gimimo.
gerai, kad atsakytu kokia vedusi moteris-kodel taip nutinka? kodel lyg tai viskas gerai yra seimoje-bet pasitaikius progai(vyras uzsienyje, ar siaip kur isvaziaves)-zmona tuoj puola ieskot "nuotykio"?
ir dar toks durniskas klausimas-bet manau kad atsakymo nesulauksiu..
kazin va mano atveju gyvenant 13 metu kartu-kiek kartu ta mano "brangioji" galejo nueit i kaire?
vat toks kniedintis klausimas?
jei butu drasesne vedusi moteris-noretusi suzinot "nors vidurki" tu "nuejimu"..
aciu

Sveikas

Visu pirma noreciau paklausti, jeigu jus ejote i kaire net du kartus, tai ar jus ja is tiesu mylite? gal tik taip manote? Jusu zmona as pateisinciau jei ji viena karta nuejusi i kaire daugiau nei karto gyvenime sito nepakartojo... is jusu aprasymo as supratau jog ji nuosirdziai gailisi. as manau kad jei vyras nuosirdziai myli tai neis i kaire vien del to kad zmona nuejo... eis kai santykiai bus paslije. jus abu jau buvote vienas kitam neistikimi, manau kad dabar esate lygus ir turetumete to niekada nekartoti, jei norite issaugoti bent draugiskus santykius su zmona.

Laba,
moterys be priezasties niekada nebuna neistikimos.Neskaitant tu,kurios tiesiog yra tokio budo Sakau tai,is savo asmenines patirties.I kaire moteris eina tada,kai pasijaucia nesaugi.Koks tas nesaugumas-geriausiai zinote Jus pats-gyvenate su ja ne vienerius metus.
Sakot"pagavote ja"?Ar tikrai?
Protinga moteris niekada neduos akstino ja itarti.Kodel ji taip pasielge-atsakymo turite ieskoti pats.
Kerstas ne pats geriausias sprendimas.Tai jau buvo,tebunie.Bet Jus turite tai pamirsti.Tai jau praeitis.Ji nuo Jusu nebepriklauso.Ateitis priklauso nuo Jusu.Jei ir toliau gyvensite su sia mintimi,ilgainiui ji Jus tiesiog "sugriaus".Tiesiogine ta zodzio prasme.

Pritariu Indrei, moterys buna neistikimos tada, kai pasijaucia nesaugios su savo vyrais. As su pirmuoju vyru santuokoje pragyvenau 17 metu ir nei karto nebuvau jam neistikima ir ne todel, kad progu nebuvo, tiesiog, tokiu minciu nekilo. Veliau paaiskejo, kad jis man buvo neisttikimas visa laika su daugybe moteru, nors man niekad nedave pagrindo juo netiketi. Negalejau atleisti jam neistikimybes.
Patarciau nuspresti ko jus norite. Atsakykite i sita klausima pats sau ir saziningai. Jei nenorite palikti savo zmonos, tai nebeglvokite apie tai, kas buvo, nes tai jau istorija. Negalima prisiristi prie praeities, nes tada nebus ir ateities.

pritariu Indrei.
bet esme ta kad neistikimybes nepamirsi niekada, ir praraja tarp jusu su metais tik dides, kol visai liksit svetimi...

Nė viena didelę gyvenimo patirtį turinti moteris neišves tų vaikščiojimų į šalį vidurkio, nes tai labai individualu kiekvienu atveju.Jeigu šeimoje jauku ir jautiesi mylima, nemanau, kad kyla noras ieškoti nuotykių.Jeigu taip buvo nutikę anksčiau, nors ir neįrodyta, vadinasi, tam buvo priežąstis.Moteriai reikia dėmesio ir jo trūkumas gali nuvesti į šalį. Trijų mėnesių išsiskyrimas nelabai didelis laiko tarpas ir dėl fiziologinių poreikių galima ir susilaikyti, tačiau, vis tas dėmėsio nebuvimas.Ar aktyviai bendravot per tą laiką kokiomis nors ryšio priemonėmis? O gal buvo absoliuti tyla? Po to įvykio aiškinotės ir ji liko šeimoje. Vadinasi, ji pasirinko savo vyrą, tuo parodydama, kad jis yra svarbesnis.Kartais reikia to paklydimo, kad suprastum, kiek savo žmogus yra svarbus.Pats nuklydęs į šalį, jau turėjai būti atsilyginęs jai tuo pačiu ir nurimti.Jūs dar labai jauni ir prieš akis visas gyvenimas. Nedarykit neapgalvotų sprendimų, žvalgydamiesi praeitin, nes menkas neatsargus poelgis gali privesti prie prarajos, kurios jau niekada neteks peržengti. Ir jau čia nebūtinai kalbu apie neištikimybę. Bet kalbomis ir buitiniais poelgiais labai greitai gali sugriauti šeimą.Matau, kad Tavo sąmonėje labai gyvas keršto motyvas.Tu savo poelgiu jau atkeršijai jai ir nurimk širdyje.Jeigu pagerinot gyvenimo sąlygas, tai dabar tobulinkit tarpusavio santykius ir nė akimirkai neleiskit į jausmus įsibrauti šalčiui.Neatsargus žingsnis ir kelio atgal nėra.Tai sakau iš savo praeities. Vienu menku neapgalvotu poelgiu vyras atstūmė mane nuo savęs ir jau nedaviau galimybės sugrįžti.Ir tai nebuvo neištikimybė.Tad labai gerai susimąstyk dėl savo noro keršyti ir nesižvalgyk praeitin, o kurkit ateitį, kol dar esat kartu.

Galima - ir aš įkišiu savo trigrašį? Mano galva - ta aplinkybė, kad du žmonės gyvena kartu ir yra susituokę bei apsisprendę savo ateitį sieti su savo antrąja puse, dar neduoda jiems teisės visiškai savintis kito žmogaus, lyg kokio daikto. Du žmonės sudaro savanorišką sandorį eiti per gyvenimą kartu, dalintis džiaugsmais ir vargais, juos kartu įveikti, vienas kitam padėti, bet tai nereiškia, kad jie tampa vienas kito nuosavybė. Mano antroji pusė yra mano tik tol ir tik tiek, kiek ji (ar jis) pati (pats) to nori. Jeigu santykių sferoje yra darna ir harmonija, pagrindiniai žmogaus poreikiai patenkinti - ryšys yra stiprus ir abipusis (tuomet būti ištikimam nėra sunku, nes neištikimybei nėra poreikio, akstino), tačiau juk nebūna idealiai gražių gyvenimų ir tobulų santykių - gyvenime pasitaiko visko, tuomet ryšys laiks nuo laiko gali susilpnėti ir atsiranda visokiausių pagundų ... Gal žmonija pernelyg eskaluoja ir dramatizuoja neištikimybės temą, nes tai labai skaudus dalykas (vyrams - savigarbos įžeidimas, nes moteris jiems yra bene pats didžiausias grobis jų gyvenime (o kas dalinasi savo grobiu?), sunku pakęsti mintį, kad atsirado dar kažkoks šunsnukis, kuris tave nukonkuravo (kad ir 1-ą kartą) ... mažų mažiausiai tokiam reikia išdaužyti snukį ... o dar abejonės ar tikrai augini savo vaikus? Gal tik nešioji ragus, didesnius už briedžio? Moterims - saugumo jausmas, nes vyras lakstantis pas kitas dar neduok dieve sugalvos išeiti, resursus (pinigus, dėmesį, darbą ...) pradės nukreipinėti kitai bobai, taip apvaginėdamas savo tikrąją šeimą, VAIKUS!!!!! ir dar N plius K visokių priežasčių kodėl tai yra taip skausminga). Tačiau faktas yra tas, kad absoliučiai ištikimų porų pasaulyje yra labai labai labai mažai, didžioji porų dalis yra ta, kurioje bent 1-as buvo 1-ą ar daugiau kartų neištikimas, o tokių porų, kur neištikimi buvo abu - ko gero daugiau nei mes manome ))))) buvo mėginta atlikti nemažai įvairiausių tyrimų, siekiant tai išsiaiškinti ir paskaičiuoti Tarkime šitas: http://www.adultery-info.com/lt/pasauline-neistikimybes-statistika Nežinau kiek jis patikimas ir kiek čia tiesos, bet kažkur skaičiau ir apie kitus tyrimus, kurių duomenys labai panašūs ... galime save tik paguosti, kad tai buvo tyrimas ne apie mus, o apie anglus )) Juk mes ne tokie, ne Įdomius dalykus apie tai rašo Miroslav Plzak savo knygoje "Sutuoktinių dziudo.Skęstanti santuoka.". Jis aiškina, kad absoliučiai ištikimos būna tik tos poros, kur moteris frigidiška, o vyras - impotentas na - viena kita išimtis pasitaiko, bet tai retenybė ir būtent tos poros yra fantastiškai tobulos, apie kurias svajoja visi, bet taip nutinka tik vienetams (kaip išlošti aukso puodątikra vertybė yra ne būti ištikimam, o išsaugoti santuoką net jei kas nors ir buvo neištikimas, jeigu neištikimybė įvyko, bet ji nekelia pavojaus santuokai - tai nėra jau tokia didelė problema, kaip mes egoistiškai įsivaizduojame iš begalinės meilės patiems sau )) Todėl 1) jei nueini į šoną - jokiu būdu to neviešink ir iš paskutiniųjų neik akivaizdžius faktus 2) nesiknaisiok po partnerio gyvenimą ir nesekiok jo kol pats nežinai ką darysi sužinojęs tiesą, nes kai paaiškės, kad buvo neištikimas - turėsi didesnę bėdą nei įtarimus Dabar labai svarbus klausimas - o kaip mes stipriai ir beatodairiškai mylime savo antrąją pusę, kiek galime dėl jos pasiaukoti, ką dėl to galime padaryti, kad ji su mumis būtų laiminga? Juk mes norime savo antrą pusę padaryti laiminga, ar ne? o jeigu iki laimės tai pusei tik trūko atsitiktinio paklydimo (kad suprastų, jog vis tiek nieko geriau už mus nėra, nepaisant akimirkos saldumo ????? Ar mes tai galime atleisti, kad tik mūsų antra pusė būtų su mumis laiminga ir žiloje senatvėje mums pasakytų - o žinai, vis tik tu esi pats geriausias (geriausia) ))))) O gal visgi ne - jis (ji) yra mano ir tik mano (kaip dantų šepetukas) ir ne jam pačiam spręst su kuo jis (ji) turi teisę būt. ))))

taip....pasisake cia zmogus,as su savo vyru isgyvenau keturiolika metu,niekada nejau nei i kaire nei i desine,bet nesakau kad jis to nedare,dabar mes isiskyre,bet mes vis dar geriausi draugai,puikiai bendraujam,kaip sake Indre,paleisk praeiti,nesigreziok,jei atsisukes atgal bandai eit i prieki,kliusi,griusi.nieko gero nebus,reikia moket pamirst,jei zmogus tau brangus,tu nesigreziosi atgal,tu gyvensi siandien,nes siandien jum gerai kartu....

Pritariu Malibu76 visu 100 proc.

as vedusi buvau ir siuo metu turiu vaikina,bet esme tame,kad nei karto nebuvau nuejusi i sona,nes vertinu santykius ir gerbiu savo antraja puse,kodel moterys taip elgiasi?manau tturi kazko trukti,pasikalbek,issiaiskink. O jai vaziuoji i uzsieni,turek omenyje,kad pasiimk ir ja kartu... o jaiiskart eikit ant skirybu...o kiek kartu nuejo? priklauso ant kiek jai patinka myletis...

Labukas visiems... As ir buvau vedusi ..ir nejau i sona...kol viskas buvo gerai...Moterys eina i sona tik tada kai joms kazko truksta.Cia faktas.Jei gerbi savo antra puse,neisileidi rutinos i savo buiti,manau nereikia sukt i kaire ar i desine...

1 Lietuvoje, 1 užsienyje = neištikimybė

Labas, santuokoje jau 17 metu,deja, du metai kaip vyras emigravęs...Auginu du vaikus, darbas, namas, šuo, ir begalybe rūpesčių,kuriuos tenka moteriai atlikti vienai...Niekada nesutikau, tam išvažiavimui, tik vyras norėjo įrodyti, kad gali išlaikyti šeimą...Deja, šeimai pinigėlių tenka užsidirbti pačiai, nes jam vis nesiseka.. O man reikia žmogaus, jo dėmesio, meilės, ir aišku, sekso...Kaip aš juokauju, kad sex tik per šventes.. Iki išvykimo sex buvo idealus, jis labiausiai stiprino mūsų artumą, nes problemų, kaip ir visose šeimose užteko, ypač dėl alkoholio.. Mes vis bendraujam per skaipą, bet to nepakanka, o aš neieškodama , vyriško dėmesio stokodama nekaltai pakabinau ''meistriuką''... Mes daug kalbedavom, pažinom vienas kitą, jis, kaip ir aš turi šeimą, taip gera buvo kartu..buvom tokie atviri...o sex kaip tarp kitko, beveik prieš mums išsiskiriant kaip jausmai pasiekę kulminaciją išsiliejo... Tai buvo toks gražus rudeninis romanas... Pabaigęs mano miestuke darbą, išvyko kitur.. Abiem virė kraujas, ir buvo taaip tikra..tiek gražių žodžių ir jausmų..Mes palaikėm ryšį, rašėm sm ir skambinom..Tai toks geras draugas, kuris nutikus nelaimei,visada buvo šalia..nors ir kitame tel laide...Rodos niekada net draugės tokios neturėjau, kuri žinotų visas paslaptis...Man trūksta tavęs, kaip draugo, nors sex taip pat neprošal.. bet tai nebuvo, ir nėra priežastis, dėl kurios moterys tampa neištikimos..o gailisi ir graužiasi, dėl nekaltos klaidos visą gyvenimą..Bet tik tada, kai suklysti, tu įvertini{palygindama],kad tavo partneris, vyras santuokinis,yra nepakeičiamas meilužis,aistringas, pažįstantis tavo kūno slapčiausias vieteles...ir net per ekraną aistringiau patenkinantis..nes metų patirtis neįkainuojama.Negailėkite savo moteriškėms meiles,ne tik sex,dovanokit dėmesį,švelnumą ir gėles... neverta graužtis, gailėtis dėl padarytų klaidų, nes iš jų mes mokomės..Tik užverskit skausmingą gyvenimo puslapį ir džiaukitės naujai išaušusiu saulėtu rytu... Ir nepalikit savo mylimų moterų, laukiančių jūsų uždirbtų (milijonų)...

Nu nežinau, dauguma vietų kur skaičiau straipsnius, tiek užsienio, tiek lietuvių kalbom, tiek kiek iš draugų ir pažįstamų teko girdėt, kartą moteris buvus neištikima ir vėl gali tai pakartot, nebent jau visai liktu nusivylusi. Norit būt neištikimos darykit tai prieš santuoką, nes santuoka yra rimtas dalykas. Santuoka yra sutartis, kad jūs būsit vienas kito(jei susituokėt bažnyčioje)ir nenuklysit į kairią, kad ir kas bebūtų( nebent jau nebenorit būt kartu). Nesakau ir vyrai nuėję kartą kairėn gali tai kartot. Aš asmeniškai nežinau ar atleisčiau neištikimybę ar ne. Jei nuėjo taip kažko iš manęs negavo, bet tai galėjo pakalbėt, o ne su kitu/kita duotis. Nors su savo drauge dar tik 10mėn draugaujam ir ji išvyko 4mėn į užsienį ir kiti sako eik su kitom duokis, man tiek garbė vyriška to neleidžia ir ant tiek ištikimas esu. Taip aš jaunas gal visko ir nematęs, bet kai kiti sako: "gerai nuklysti santuokoj į kairę, kad suprastum, jog gerai turi" yra nesąmonė. Kitas žmogus pasakys norėjai ten eit ir pasilik. Dar kart pasikartosiu, norit kairėn eit, eikit prieš santuoką,o ne kai susituokiat. Ir gerai susimąstykit prieš eidami ar dar nekils pagundų kada, tai pakartot. "Kartą paragavus uždrausto vaisiaus, noris dar".

[egidijus 37m.] man37m.su zmona jau 14 metu kartu. 2 paaugliai vaikai.pries kokius 6 metus isvaziavau i anglija uzdirbt pinigelio-neilgam 3 menesiams. o gryzes(su bobuciu pagalba) "pagavau" ja ejus i kaire (su kaimynu). is pradziu dar ji gynesi-bet faktai yra faktai.ir kaimynas prisipazino ir ji.pykomes.ciut neskirybos. ji prase atleisti.verkeme abu susede 2 naktis..... su kaimynu "pasisnekejau" kulokais. zmonos nelieciau. bet koki menesi ar du buvo su javisai salti santykiai. gyvenome , kaip brolis su sese. palengva kazkaip atsileidau-vis galvojau gi "nenudilo" jug.bet tas atleidimas man-tik del akiu. savyje as jau 6 metai nesioju "sia beda" . nors jau isvaziavome i kita miesta(pagerinom salygas) ir zinau 100% kad ji neturi jokio meiluzio(visas naktis miegam kartu)ir jokiu komandiruociu.bet tas jausmas "persekioja" lig siol. prie pirmo barnio man ciut uzlaikau burna ir vos "neprimenu" jai kas buvo nutike.
zinau, kad jus kai kurie cia juoksites-sakysit,va tiek laiko praejo-jau turejai uzmirst ir t.t.---bet to nera. kazkur giliai samoneje as jos vis dar "nekenciu" ir negaliu atleist jai uz tai.
taip ir norisi bet kokia proga jai vis primint apie tai ir kazka baisaus padaryt jai, kad ji kentetu...( na tik neuzmust jau, nepagalvokit....bet tokio kazka skaudausir slykstaus-nors ja myliu iki dabar ir net negalvoju apie skyrybas.as jai savotiskai "atsikersyjau", -turejau gal 2 kitas moteris po to ivykio-betji to nezino ir as jai nesakiau.savaip as jai jau atsikersyjau. bet tas "jos kaltes "jausmas vis dar manyje..ir turbut bus iki grabo lentos.
gal kam yra panasiai?
siaip as pavydus-ne per daugiausiai,bet tas yra. su laiku pavydumas slopsta, bet anksciau buvau labai netgi pavydus...
nezinau ar si portala skaito vidutinio amziaus zmones-bet jei yra tokiu-noreciau isgirst juju nuomuone.
aciu.

Laba,
ar pavyko gauti atsakyma?

tikra tiesa , kad moteris, taip pat ir vyras neis į kairę be priežasties. greičiausiai santykiai išblėso ir žmogus nesijaučia saugus tuose santykiuose, nemylimas... tada norisi , kad kitas dėl tavęs stengtųsi, sakytų komplimentus, t.y. manau moterys šitaip keliasi savo savivertę... kada nejaučia dėmėsio, meilės, pagarbos iš savo vyro. gal ji manė, kad Jūs ją apgaudinėjate? nėra lengva likti vienai , ir atlaikyt tų visų bobučių pasakymus, va ką ten tavo vyras daro, tu nežinai...be to, jei pats nenorėsi , niekad neišaiškės neištikimybė. jei sužinojote, kad ji neištikima, vadinasi ji pati norėjo, kad tai išaiškėtų...
antras dalykas, gal Jūs jai buvot pirmas vyras gyvenime?... gal jauni vedėt? kartais moterims būna mintis pabandyti kito kūno, nes ta mintis , kad visą likusį gyvenimą nesužinosi to jausmo, būti su kitu...
man panašiai nutiko, norėjau pamėginti kažką naujo, taip pat keršyjau savajam už neištikimybę, taip pat jaučiausi nemylima ir užmiršta... sąžinė negraužia, bet to nebedaryčiau... tai blogiausias būdas keršyti neištikimybe už neištikimybę. reikia arba susitaikyti su tuo, ir atleisti, o jei negali, skirtis. nenuodykit savęs tuo jausmu, gyvenimas eina, metai bėga, nepamatysit kai laikas praeis, o pamatysit , kad visą tą laiką švaistėt nereikalingoms mintims....