kur orgazmas?

Mergytia, o Tu pabandyk po kunilingo kaubojės pozą.Ta jautriausia vietukė yra negiliai ir šone.Pati būdama ant viršaus, gali judėdama ieškoti tos jautriausios vietos ir tikrai atrasi.

Oij mergyte, pazistama problema.. as su vaikinu mylejausi 2m ir tik dabar po truputi pradedu patirti orgazma... tiesiog labai reikia pasitiketi vaikinu ir ismokti atsipalaiduoti, taip taip, ismokti, man ir daznai atrodydavo kad atsipalaidavus esu, taciau dbr suprantu kad nevisai taip budavo.. ir tikrai negalvoti apie orgazma, patirsi ar ne, tai mane taip pat stabdydavo..

bet keista tai, jog as darau kaip sakot, na as tikrai atsipalaiduoju, mastau tik apie tai kaip man gera, jokiu kitokiu minciu nebuna. ir istiesu buna mylintis gera, bet tas jausmas na...ne toks kaip artejant orgazmui. jis geras bet ne toks... as vaikinu pasitikiu tikrai jis manimi irgi...sunku man kazkaip.

Oi,Mergytia,Mergytia.... nesuk tu sau galvos... gyvenk seksualini gyvenima,megaukis atrastais orgazmais ir dziaukis tais jausmais ir orgamais kuriuos dar atrasi. Man meteliu virs 30 .... ufffff... Nori pasakysiu bajari? Penkatdieni atradau tooooooookius pojucius ,tooooooki ooooorgazma ... ufffff... Net neitariau,kad tokie pojuciai egzistuoja,kad tai suzinociau reikejo virs 30 metu pragyventi. Taip,kad.... tau tikrai viskas dar pries akis ;)

skaitineju jusu pasisakymus ir taip viskas paprasta atrodo, taciau.. kad ir kiek myleciausi ar su vienu ar kitu vaikinu, niekada nesu patyrus orgazmo. tiksliau, viena karta jauciau, bet tai buvo pirmas ir paskutinis kartas.. vis myledamasi jauciu malonuma, bet kai tik jauciu, kad tuoj gali but orgazmas, staiga lyg stop ir viskas .. nzn kas man daros, bet jau atsibodo.. gal galit ka nors patart, ka daryt..?

Kiek skaiciau , visur visi raso ta pati... atipalaiduoti ,negalvoti ir t.t...atrodo lyg ir pati tai darai , bet orgazmo nulis... su vyru gyvenu 10metu pirmus kelis metus uztekdavo aistros , o dabar ir to nebera . Myliuosi is "pareigos" , galima sakyti , jau noro net nebera, isnyko kartu su aistra
Kazkur kazkada perskaiciau ,kad po gimdymo ,buna, kad moteris pradeda jausti , man niekas po gimdymo nepasikeite...
frigidiska nesu , masturbuojantis su vibratoriumi orgazma patiriu...

Mergyte mergyte,
paklausyk protingo žmogaus, Raimondos, patarimo, man taip pat per 30metų, tad puikiai žinau api eą ji rašo. Mes su žmona patikėk kiek dar visko vis atrandame ir patiriame naujo
Tad mėgaukis ir gyvenk linksmai bei nepergyvenk!

() "Kazkur kazkada perskaiciau ,kad po gimdymo ,buna, kad moteris pradeda jausti , man niekas po gimdymo nepasikeite..."

Taip... yra teorija, kad po gimdymo moters organizmas pasikeičia, bet tikrai nebūtinai...

() "su vyru gyvenu 10metu pirmus kelis metus uztekdavo aistros , o dabar ir to nebera . Myliuosi is "pareigos" , galima sakyti , jau noro net nebera, isnyko kartu su aistra frigidiska nesu , masturbuojantis su vibratoriumi orgazma patiriu..."

na, iš "pareigos" mylėtis tai tikrai nėra smagu... manau, kad turbūt ne tik aistros nebėra, bet ir meilės?... žinoma, čia gali būti jūsų su vyru abiejų kaltė, bet manau, kad čia nemaža kaltė yra vyro - jis galbūt per mažai tau skiria dėmesio, glamonių ir t.t. Jeigu tu myliesi iš pareigos, o ne todėl kad nori, dėl malonumo, tai tada orgazmą sudėtinga bus pasiekti.. jeigu būdama viena su vibratoriumi sugebi atsipalaiduoti ir pasiekti orgazmą, tai tada apie frigidiškumą negali būti ir kalbos...

beje, būtų įdomu sužinoti, ar vyras žino, kad niekad su juo nepatiri orgazmo? Ar vaidini, kad pasitiri? Ar su vibratoriumi masturbuojiesi šalia vyro, t.y. jis mato ar žino, kad su vibratoriumi pasieki orgazmą, ar tai darai jam nematant/žinant?

As irgi manau,kad tai gali buti vyre problema. Nors ne visai tiesiogiai. Jei vibratoriaus pagalba orgazmas patiriamas,reiskias moteis pazista savo kuna ir zino tiksliai kas ja iki jo priveda,belieka to ismokyti ir vyra. Yra keli budai tai padaryti - duoti suprasti dejonemis,kuno reakcija i prisilietimus / dirginima,bet ne visi vyrai moka i tokius zenkus reaguoti,todel kaikuriems vyrams padeda aiskinimas zodziais,arba rodymas viazdziai - mastrubavimasis jo akivaizdoje,jei bus protingas ir jam bus idomu,atkreips demesi kaip tu tai darai ir kita karta bandys atkartoti,ir arba jo rankos / pirstu / varpos ir aplamai glamoniu nukreipmas savo ranka. Nu,tikrai vienas is triju budu turi danesti vyrui ko reikia jo meteriai. Zinoma jei jis tuo suinteresuotas.

beje, būtų įdomu sužinoti, ar vyras žino, kad niekad su juo nepatiri orgazmo? Ar vaidini, kad pasitiri? Ar su vibratoriumi masturbuojiesi šalia vyro, t.y. jis mato ar žino, kad su vibratoriumi pasieki orgazmą, ar tai darai jam nematant/žinant?

Mes susipazinome jauni man18 m, jam 22 m. i daug ka ziurejome kitaip , Uzteko dideles aistos ir meiles , buvau atsidavusi ir negalvojau apie save . Vyras zinojo nuo pirmu menesiu , kazka lyg ir bandem . Galiausiai jis nusprende ,kad cia yra mano problema , Arba po gimdymo gal kas pasikeis... daugiau nebesnekejom apie tai... taip ir gyvenam . Tiesa , turiu dukryte 2m. bet ,po gimdymo niekas ir nepasikeite .
Del vibratoriaus , zino ,prie jo tai niekada nedariau , nelabai kiek ir naudoju , ( kai nusipirkau , pries 6 metus , batareiku dar nekeiciau)

istikruju , as jauciu visai kita problema nei orgazmas... Netycia uzklydau i sita puslapi , pasiskaityti ... bet jau ir pati seniai nebesprendziu pati sitos problemos , pasitenkinu pati save kada noriu ...
Kita problema yra tokia , kad jau aistros nebera ir jau senai . Bet cia jau nieko ir nepakeisi. Tik labai sunku myletis . Ir daug pykciu , priekaistu buna del to . Po dukrytes gimimo ,pries 2 metus viskas tik blogyn. Nuovargis kiekviena diena , o dar is sono reikalavimai myletis.
Negaliu ir nenoriu myletis kaip gyvuliai , su lubrikantais , nes kitaip "saharos dykuma" , be dvasinio rysio ir atsipalaidavimo ir t.t. ir panasiai..
Gyvenu del dvieju priezasciu , 10 metu kartu daug bendro turim , ir dar vaikas mazas.
Todel reikia rinktis ar graziai gyventi kitu akimis , ir kad vaikas teti salia turetu , ar buti savanaude ir ieskoti naujos meiles ir aistros , taip atskirdama vaika nuo tevo. Todel as vis dar gyvenu kartu , kartais pasvajodama apie meile. KAIP BUS TAIP BUS ...

parasiau , o dabar sazine griauzia... Nepagalvokit blogai , as nekaltinu nieko... Tiesiog mes -zmones ,metams begant keiciames (nuomone, supratimas , poziuris, tikslas ...) manau ,kad skirybos ivyksta ne tik del neistikimybes... tiesiog mes pradedam eiti skirtingais keliais ...o kuo toliau , tuo labiau tolstam...

Blogiausia ka gali duoti savo vaikui - kenciancia save. Jei manai,kad vaikai nejauciu musu nuotaiku svyravimu ir vidinio nepsitenkinimo - klysti. Ypac toks maziuks vaikas kaiP,kad tavasis,ji priglausus prie saves jis sugeria i save visa tavo bloga / gera nuotaika ir savijauta. Is visu galimu blogybiu visada reikia rinktis geriausia blogybe. Tikrai vaikui geriau tevai atskirai,nei kartu besipykstantys ir nepatenkinti. As ir pati esu panasioje situacijoj ,ir kol nepradejau lankytis pas psikologe galvojau lygiai kaip ir tu - aukotis ir gyventi su juo del vaiku. Bet tai nera teisingas poziuris. Dabar kai tai suprantu,pazvelgiu atgal ir mintyse priekaistauju savo mamai,kad ji tiek ilgai verte mane gyventi ir matyti / girdeti visus tuos konfliktus su mano tevu. O ji tai dare ( gyveno su juo ) del manes,kad as augciau su abiem tevais.. O ka padare ? Tiesiog mane augino strese. Jausdavau visas jos blogas nuotaikas,nors matydavau ja besisypsancia,matydavau jos asaras... Manai tai vaiko neskaudina ? Uffff... dar ir kaip ,patikek. Jei nori gero savo vaikui - BUK LAIMINGA ! Nesi tokia ? Tai kaip manai kokiu budu vaikas salia taves bus toks ?
Jei turi galimybe pasikalbek su psikologu,pamatysi kaip akys atsivers.
O kalbant apie aistra,tai toks dalykas kuri reikia kurstyti,bet pirmiausia tam reikalingas emocinos rysys. Visika tiesa,kad mes keiciames,kas 7 - 10 metu kinta musu spratimas ,mastysena,netgi skonio receptoriai atsinaujina.Tad visai nenuostabu,kad viena diena nubundi ir supranti,kad salia taves nebe toks zmogus kuris buvo vakar. Gerai jei tas "senas naujas" zmogus tau patinka ... O kas jei ne ? Laukti dar 10 metu ir tiketis,kad po ju vel pasikeites ims ir patiks is naujo ? Jokiu budu ! Nes kitais metais taves pacios jau gali nebebuti.

Raimonda, skaitau ir siurpuliukai vaiksto per kuna. As ir pati augau barniuose , budavo ir dar ziauriau , maciau visko , todel net dziaugiausi ,kad tevai issiskyre. As nemanau ,kad kancioje reikia gyventi . Tik vaikas dar mazas ir meile stipri tarp vaiko ir tevo, o dar kartais ir galvoji ,kad nera taip blogai kaip buna , rankos tai dar nepakele niekada... buna ir graziu dienu ir daug tokiu buna... tik ,kad zmones mes skirtingi patapom , vertybes visai jau kitos ... gyvenu ir tiek , tikedama ,kad likimas sutvarkys viska kaip reikes...
Del psihologo as jau senai galvojau , bet nesinori belekokio is interneto , o kad gaut rekomendaciju kazkokiu ,nera taip populiaru lt. pasakyciau ,kad noriu psihologo ,paklaustu ar tau su galva kas negerai...o jau nuo vyro tureciau paslapciom vaiksciot...

Zinai... eilini karta nesigailiu,kad pabegau is LT. Turbut per duda duociau jei kas man pasakytu,jog man su galva negerai,kad pas psikologa lankausi,brbrbrbrbrbrbr....
Na,jei vis dar nepavargai tiketis,jog viskas sustvarkys - lauk . Viltis mirsta paskutine. Manoji nau numire,as jau nebesitikiu,kad mano namuose viskas susitvarkys,as pasiekiau jau toki taska,kad nemesimyliu is pareigos - vargina,kancia man budavo... pavargau... ir jau 1,5 jokio sexo su juo nebeturiu.Gyvenam kaip brolis ir sesuo ir blogiausia,kad mano vyras nera is tu kurie kalbasi apie problemas ,tad taip ir trinames ir trinsimes kol as nerasiu iseities kaip man paciai issilaikyti save ir vaika,o kai tik tai ivyks ( o as jau pakeliui i tai ) ,tai manes cia nebus ir labai dziaugsiuos jei jis nores palaikyti kontakta su vaiku.

na taip , uzsienyje i daug ka kitaip ziuri . Zinau ir as... Gyvenu Danijoje 5metai . Bet niekada negalvoju cia pas psihologa eiti .
Yra vyru ,kurie turi tiklsa ir nekaltai prisirisa tave , tada jautiesi priklausoma ,sunku ir tam laiko reikia , kada galetum issilaikyti ir save ir vaika. Tik kas sunku toli nuo lt. tai ,kad paramos ir paskatinimo neturi. Noriu eiti mokytis , ATSAKYMAS KAM? O darba gera ,vien su viduriniu sunku susirasti... Todel tik mazais laipteliais einu i prieki ,kalba danu mokausi ir vaikas auga. Manau dar truputi palaukti ,kad butu paskiau lengviau .

Manau musu tikslai panasus...

[] Manau musu tikslai panasus...

ir situacijos panasios ... Tik sekso dar kazkiek buna i 1-2 men karta . Daveda ginsais , priekaistais...
tikiu ,kad viskas susitvarkys, tik laiko reikia... tikiu ,kad galesiu gyventi nepriklausoma ir islaikyti vaika, kad nieko netruktu .

Oi merginos, kažkaip paskaičius jūsų istorijas už jus graudu pasidaro...
tikrai nereikia kentėti ir gyventi kartu "dėl vaikų", nes Raimonda labai tiksliai pasakėm, kad vaikai tai jaučia, nesvarbu kiek prieš juos vaidintumėte. Jie maži, bet labai daug ką jaučia. Labai svarbu vaikui turėti ir tėtį ir mamą, bet svarbiasuia, kad vaikui reikia turėti tėtį ir mamą laimingus, tad jeigu jie atskirai laimingesni, tad geriau taip, negu kartu, bet su barniais, nuolaitine įtampa ir t.t.
Jeigu vyras nepakėlė rankų prieš moterį, tai dar nėra taip blogai? Tai toliau dar galima su juo gyventi?.. Tokia logika jokiu būdu negalima vadovautis. Jeigu vyras pakelia prieš moterį ranką, tai jau tada yra nebe vyras! Tada apie jokį bendravimą negali būti kalbos, o nekalbu jau apie gyvenimą kartu! Žinoma, aistrą reikia kurstyti, tik tokiu būdu ji rusena ar netgi dega! Bet tam, kad kurstyti, reikalingas abiejų noras. Iš pareigos nei vyras, nei moteris neturi mylėtis, net ir kartą per 1-2mėn... Mylėjimasis tikrai nėra tas dalykas, ką reikėtų daryti iš pareigos. Iš pareigos einame į darbą, gaminame šeimai valgyti, tvarkome namus, skabiamės, išlaikome šeimą... ir jeigu tame sąraše atsiranda mylėjimasis, tada tie santykiai niekur neveda...

svecias69 ,
daug kam lengva pasneketi ir pamokyti kaip gyventi reikia... Visi mes protingi pasiulymus dalinti i kaire i desine ... Jei viskas butu taip lengva visi gyventume laimingi ir nekentetume... gal net ir skirybu nebutu , kaip kaikurie siulo pasisnekekite ir jusu seksas pageres...
Galiausiai manau viskam savas laikas ateina... svarbiausiai siekti buti nepriklausoma , kad nesijaustum kaip daiktas ..

Tiesa, jeigu būna gražių akimirkų, ir jeigu būna net dažnai. Jeigu yra stiprus ryšys tarp vaiko ir tėvo, tai tada gal visgi ir verta pabandyti? Bet reikia kalbėtis, ir daug kalbėtis, viską drąsiai vienas kitam išsakyti. Tikrai yra žmonių, o dažniausiai vyrų, kurie negali ar nemoka kalbėti, nors gal norėtų, tada verta pakelti klausimą į kur veda šie santykiai, ar nevertėtų abiems nueiti pas šeimų/santykių psichologą? Jeigu abu nors kiek turi noro sugrąžinti tai kas buvo gražu, nori išsaugoti santykius, nori sukurti kažką naujo, turint gražaus seno, tada tikrai verta.

Bet jeigu pas kurį nors nėra noro, tada tikrai nieko nepadaryti ir tikrai neverta!..

Ir šiaip, kažkodėl iš jūsų jaučiasi, kad "jau dešimt metų kartu", toks jausmas, kad tai labai daug ir kad gyvenimas jau nugyventas... baikit jūs tik taip galvoti! Kiek jums??? Kaip suprantu vienai 6iek tiek per 30, kitai net nėra 30???
Tai pagalvokit taip - kiek jūs gyvenimo savo atgyvenot? (negalvokit apie jokius - "negali žinoti" ar pan.), realiai tai mažiau nei pusę! O realiai, kiek savo tikrojo gyvenimo atgyvenot? Gal TIK kokius dešimt metų (neskaitant paauglystės ir mokyklos)?.. O kiek dar to tikrojo gyvenimo dar gyvensit? dar ne mažiau triskart tiek!.. Ar ne taip???
Nepateisinsiu žodžių - "reikia mokintis, bet o kam to bereikia?" ar pan. Ar jums jau 80metų???
Jeigu yra noro ir reikalo, tai ir reikia tai daryti!
Tad viskas dar yra prieš akis - mokinkitės, studijuokite, tobulėkite, ieškokite naujų darbų ir viskas bus gerai!

Aurelija, aš jokiu būdu nesakau, kad tai yra lengva! Žinoma, patarimą duoti ar pakomentuoti yra tikrai lengviau, nei tai padaryti.
Niekas ir nesako, kad bus lengva! Bet jeigu bus noro, tada ir bus kantrybės, o jei jų bus, tada bus ir galimybių santykius pagerinti.
Kaip aš ir rašiau, kad skyrybos taip pat nėra blogai, jeigu santykiai veda į niekur...
Žinoma, norisi, kad visi būtų laimingi, bet taip deja nėra...
Tikrai nesakau, kad pašnekėkit ir seksas bus geresnis. Sakau, kad pašnekėkit, išsiaiškinkite problemas ir santykiai GALI būti geresni, o jeigu santykiai bus geresni, tai tikėtina, kad ir tarpusavio supratimas ir tuo pačiu ir seksas bus geresnis.

Mano manymu, seksas poros gyvenime sudaro laaabai daug. Jeigu sekse yra viskas gerai, tai tada yra artumas, noras pakibinti vienas kitą, paflirtuoti, žodžiu, pakurstyti aistrą... Jeigu abiems partneriams seksas yra geras vienas su kitu, tada nesidairai į šonus ieškodamas kitų partnerių, neužgožia smegenų negeros mintys ir pan...
Bet, kaip daugelis pasakytų - jeigu nėra artumo ar tarpusavio supratimo, tai negali būti ir gero sekso, ir jie bus taip pat teisūs!
Svarbu santykiuose yra pilnatvė. Idealu, jeigu tavo gyvenimo partneris yra tavo geriausias draugas, geriausias meilužis, geriausias tėvas/mama tavo vaikams, tau gera su juo mylėtis, kalbėtis, tylėti kartu... Tada yra super!

Džiaugiuosi, kad taip yra pas mane, todėl labai norėčiau, kad ir pas kitus taip būtų. Būtent dėl to ir stengiuosi ką nors patarti iš savo patirties ar ką nors paskatinti, kad tik visi būtų laimingi!

...
Tad viskas dar yra prieš akis - mokinkitės, studijuokite, tobulėkite, ieškokite naujų darbų ir viskas bus gerai!

Mano atveju,jei noriu visa tai daryti ,turiu issikirti,nes esu varzoma ir pastoviai atkabinejama ir engiama i kampa.Kol kas nelabai suprantu del ko... ar del to,kad jo supratimas jam diktuoja,jog dabar kai man jau virs 30 ir as turiu vaiku ir vyra ,man to nereikia,ar jis pavyduliauja,kas irgi visai tiketina,ar pavydi,kad pats tai daryti neturi galimybes... Kol kas panausiausia pirma priezastis - jo supratimas jam diktuoja,kad mokslai man nereikalingi. Nors as ir pradejau mokintis,tai ir buvo paskutinis lasas taureje,kuris paskatino mane galutinai apsispresti skiryboms.

[] Mano manymu, seksas poros gyvenime sudaro laaabai daug. Jeigu sekse yra viskas gerai, tai tada yra artumas, noras pakibinti vienas kitą, paflirtuoti, žodžiu, pakurstyti aistrą... Jeigu abiems partneriams seksas yra geras vienas su kitu, tada nesidairai į šonus ieškodamas kitų partnerių, neužgožia smegenų negeros mintys ir pan...
Bet, kaip daugelis pasakytų - jeigu nėra artumo ar tarpusavio supratimo, tai negali būti ir gero sekso, ir jie bus taip pat teisūs!
Svarbu santykiuose yra pilnatvė. Idealu, jeigu tavo gyvenimo partneris yra tavo geriausias draugas, geriausias meilužis, geriausias tėvas/mama tavo vaikams, tau gera su juo mylėtis, kalbėtis, tylėti kartu... Tada yra super!

Džiaugiuosi, kad taip yra pas mane, todėl labai norėčiau, kad ir pas kitus taip būtų. Būtent dėl to ir stengiuosi ką nors patarti iš savo patirties ar ką nors paskatinti, kad tik visi būtų laimingi!

Labai grazus ir teisingas postas !
Sexas tikrai savrbi detale seimoje,juk isdavikais vadiname tuos,kurie "nuejo i kaire" ,o ne tuos kurie susitiko su kitu zmogumi,kad ir priesingos lyties atstovu,prie puoduko kavos pasikalbeti apie politika,mena ar padiskutuoti kokia kita tema apie kuria nenusimano partneris. Juk,tai nera isdavyste ,tiesa ? Visi zinome,kad is vieno zmogaus absoliuciai visko negausi,visi mes turime minusu.Ir jei tas musu minusas yra sexas - blogai ,toli nenuvaziuos tokie santykiai,ieskos partneris is sono gero sexo. Negali su savo partneriu pasikalbeti apie daile - "blogai" ,bet juk,nieko tokio,jei jis karts nuo karto to pokalbio ieskos is sono. Ar ne taip ?

skaitau moteriskiu pasisakymus ir galvoju kazin kaip man bus ateityje. kolkas as dar jauna vos pilnametyste siekiu, aisku nepagalvokit nieko blogo jog rasiau apie seksa tada tiesiog visokiu isgyvenimu buna ziuriu. ir pati as draugauju su savo vaikinu jau metai ir labai bijau ji prarasti. manom jog seksas musu gyvenime mus tik suartina. bet kalbejom, jog ir be sekso musu santykiai butu geri nes yra meile. bijai velgi kad po kokiu 5 metu viskas tik neisgaruotu, na jausmai, aistra, meile, rysys tarp mylimuju...

Raimonda, paskaičius tavo postą net kažkaip graudu pasidaro, kad tu taip nusileidi savo vyrui, kuris savo moterį laiko tik kaip daiktą, kurį gali valdyti, engti, neleisti nieko daryti be jo sutikimo ar leidimo, kuris pakelia ranką prieš moterį (nors tebūnie ją ir nuleidžia nepadarydamas žalos), o jau nekalbu apie taburetės istoriją...
čia jis naudoja ne fizinį, o psichologinį smurtą, kuris dažnu atveju būna dar ir blogesnis, nes visų pirma jį labai sunku įrodyti, nėra matomų įrodymų, o antra - pasekmės būna kartais ir gilesnės...

Šaunuolė, Raimonda, kad visgi nepabūgai ir pradėjai mokintis, siekti kažką pakeisti, bėk tu nuo tokio vyro kuo greičiau ir kuo toliau!.. Žinoma, su vaiku tai padaryti gerokai sunkaiu, nei be jo, bet tau TIK 30metų, dar viskas prieš akis, tad kurk savo gyvenimą pati!

Iš daugelio tavo skaitytų postų, tikrai galiu pasakyti, kad esi protinga moteris, dažnu atveju turinti teisingą ir protingą požiūrį į gyvenimą bei į santykius. Manau su tokiomis pažiūromis bus tau nesunku susirasti sau tinkamą, tavęs vertą vyrą, kuris tave mylės, gerbs ir puoselės

Raimonda, dėl pokalbių: jeigu tu kalbi ne apie save, o apie situaciją benrąja prasme, tai manau, jog jeigu tie pokalbiai apie meną, dailę i rpan, tai gal ir nieko blogo. Žinoma, labai gerai būtų, jeigu tos bendros temos būtų įdomios abiems partenriams ir nereikėtų jų ieškoti "iš šono", bet jeigu meilė yra, pasitikėjimas vienas kitu yra, seksas viskas ok, tai tada nematau nieko blogo, jeigu pokalbiai ar temos, kurių trūksta su antrąja puse bus su daugu. Žinoma, jeigu tas draugas priešingos lyties, tai svarbu neperžengti leistinos ribos, t.y. kad tie pokalbiai nepereitų prie bet kokio intymumo... O dar geriau, jeigu tavo antroji pusė žinotų apie tavo tokį pokalbių bendramintį draugą, tada manu, jog tikrai niekas nepavadins tai išdavyste
Jeigu tie susitikimai yra slapti, nors ir nieko blogo nežadantys, tai tada gali būti jie traktuojami kaip išdavystė

[] Raimonda, paskaičius tavo postą net kažkaip graudu pasidaro, kad tu taip NUSILEIDI savo vyrui, ...

Butojo dazninio laiko reikalauja sis sakinys Buvau jauna ir kvaila,dabar tik jauna. Ne,is tikruju... seniau gyvenau ir man atrode,kad tai normalu... tiesiog kitaip nezinojau.Jauciau didziule atsakomybe uz jo sunu,kuri auginu nuo 1,5 metuku,dabar jam 12 . Bijodama ka nors blogai padaryti jo auklejime net pasiryzau labai velai savo biologinio vaiko susilaukti. Na,zodziu... kaip ir minejau... jauna,kvaila... kaip dazniausiai ir buna. Bet ,juk,jei ne tokios gyenimo salygos kuriose gyvenau,siandien nebuciau tokia kokia esu,tai ir yra gyvenimo patirtis.Nieko tokio... Jokiu budu nesigailiu to ka padariau,nors buvo galima padaryti ir geriau.Tobuleti visada yra kur,ko as siai dienai ir siekiu.

[] ... manau, jog jeigu tie pokalbiai apie meną, dailę i rpan, tai gal ir nieko blogo. Žinoma, labai gerai būtų, jeigu tos bendros temos būtų įdomios abiems partenriams ir nereikėtų jų ieškoti "iš šono", bet jeigu meilė yra, pasitikėjimas vienas kitu yra, seksas viskas ok, tai tada nematau nieko blogo, jeigu pokalbiai ar temos, kurių trūksta su antrąja puse bus su daugu. Žinoma, jeigu tas draugas priešingos lyties, tai svarbu neperžengti leistinos ribos, t.y. kad tie pokalbiai nepereitų prie bet kokio intymumo... O dar geriau, jeigu tavo antroji pusė žinotų apie tavo tokį pokalbių bendramintį draugą, tada manu, jog tikrai niekas nepavadins tai išdavyste
Jeigu tie susitikimai yra slapti, nors ir nieko blogo nežadantys, tai tada gali būti jie traktuojami kaip išdavystė

Kad ir kaip gaila bebutu,bet niekam nera paslaptis,kad tokiu jau idealiai idealiu santykiu realiai laaaaabai retai pasitaiko.Tu gali pasakyti,ranka pries sirdies pridejes,kad su savo partnere apie viska viska pakalbeti gali ? Ne ta prasme,kad ji tave supras,kad tau tai idomu ir tave isklausys,bet ir savo nuomone is supratima ta pacia tema tures,gales pamesti keleta nauju ideju ,pasidalinti savo patirtimi ?
Ir zinoma,kad tie susitikimai neturetu buti paslapcia - jokiu budu ! Tik pasitikejimas ir jokiu paslapciu.