Astri tema - seksas pries valia

Noriu paliesti astria tema. Isprievartavimas visad atrode kazkas tokio baisaus, mat paauglysteje tevai daznai tuo gasdina savo atzalas - taigi tai iauga i krauja kaip baisiausia kas gali nutikti. Galvoje uzgimsts kad visi prievartautojai verti buti gaidziais.

Visgi paaugus pradejau suprasti, kad tokia zmoniu nuomone galima manipuliuoti - apkaltinti vaikina ir kazaka uz tai gauti. Dar veliau teko girdeti istoriju, kaip paprastas seksas buna traktuojamas kaip isprievartavimas riba tarp isprievartavimo ir pasimaivymo kartais buan labai plona.

Nekalbekim apie skaudzius atvejus kai moteris yra per jega pagrobiama/surisama/sumusama ar pan ir ja pasinaudoja.

Man idomu ar bus istoriju, kai moteris galvojo kad gal ir nenorejo, kad gal ir nelabai patiko pats sekas del nesvelnumo, siurkstumo - taciau prabegus metams nuomone pasikeite ir ta neiprasta partiris prisimenama su jauduliu, o gal net vertinama kaip pats isimintiniausias (geraja prasme) seksas? ar vigi taip nebuna.

Pasikartosiu : nelieciam skaudziu atveju.

Jullian Asange įdomiai pasibaigė visai maloni patirtis su švedų feministėm Į temą.

Seksas pries zmogaus valia yra tikru tikriausias nusikaltimas.

[Laisvamanis1] Seksas pries zmogaus valia yra tikru tikriausias nusikaltimas.

Domina ne tie variantai kur tikrai pries valia. Tai slykstu.
Jei kas pamena grupes "Pompa" daina "sirdziu vagis" - va apie kas noriu pasiklausti. Galvos apsukimas, suviliojimas, abejones, seksas lyg ir sirdagrauzis, o veliau supratimas kad tai buvo kazkas tokio kaip sakoma dainoj:
"tos moterys kukliai nuleis akis
ir sakys tai buvo nuostabiausia naktis
nuo to laiko su niekio ir niekada
nepatyreme orgazmo tokio kaip tada"

tai baisu!

kyciau ar tu kesiniesi i kaska?

Tema tai visai nekaip išdėstyta... Pirmoje ir antroje pastraipoje eina kalba lyg ir apie prievartą, o paskutinėje apie galbūt nekokį seksą kai moteris pati norėjo... Tai kame čia temos esmė...
Prievarta ir tiesiog nevykęs seksas visai skirtingi dalykai...Po pirmo varianto tai nekalbėsiu kas būna... Po nevykusio sekso visada pagalvoji, oho, geriau būtų jo nebuvę . Ir jo tikrai nesinori niekada prisiminti...

o as puikiai suprantu ka kycius norejo pasakyti... Subtili tema . For me labai svarbu kvapas - geri kvepalai, cigaras, apie burnos kvapa jau nekalbu...Buvau jauna ir tikrai ne itin geidziau to bico, bet taiklus komplimentas, kvapas ir tas ne tirpo istirpo...Tai nebuvo prievarta, bet zaidimas - puikus, seksualus ir saldus atsiminti .

[Norinti] o as puikiai suprantu ka kycius norejo pasakyti... Subtili tema . For me labai svarbu kvapas - geri kvepalai, cigaras, apie burnos kvapa jau nekalbu...Buvau jauna ir tikrai ne itin geidziau to bico, bet taiklus komplimentas, kvapas ir tas ne tirpo istirpo...Tai nebuvo prievarta, bet zaidimas - puikus, seksualus ir saldus atsiminti .

Na tai kad,manau, ne apie tai tema... Tavo atveju tai tiesiog buvo tikrai žaidimas, ar suviliosiu maždaug ar ne... Paprasta... Čia įdomiausia dviejų žmonių bendravimo dalis, netgi smagiau ir įdomiau nei pats seksas...

Puikiai suprantu apie ką temos autorė kalba. Buvo atvejis nutikęs man. Pažinojau vaikina 2 metus, realiai mačiau ji du kartus, jis pareigūnas buvo, mane sustabdęs, norėjo susipažinti, pakankamai įžūlus, o aš pakankamai principinga, jog pasiusčiau ji velniop ir susimokėčiau baudą vietoj padovanoto telefono numerio. Bet viskas tuo nesibaigė, jis užsirašė mano vardą pavardę susirado mane soc. tinkle ėmė rašinėti. Pradžioj nekreipiau dėmesio, tačiau kažką jis turėjo, kas labai prie jo traukė, tačiau visada buvau santūri mergina, nelaksčiau su kuo puola, kazanovos ir vienkartiniai santykiai niekada nebuvo man priimtini. Po kiek laiko susiradau vaikiną, bet anas vyrukas neišėjo man iš galvos, vis prasilenkdavom mieste, kažkur mane pamatęs parašydavo, kartais net ir labai " pošlų" minčių.Sakydavo jog vis tiek būsiu jo ir panašiai. Aš ginčydavausi su juo, koliodavau, bet mintyse tirpau nuo tokios fantazijos. Tik žinojau, jog man negalima jo prisileisti. Viena vakarą buvau mieste, degalinėje, jis privažiavo pasakė, jog reikia pakalbėti, nesutikau, po to pasakė, kad rimtas reikalas, aš buvau išsiskyrusi su draugu jis ji pažinojo pasakė, kad apie tai, man pasidarė smalsu, priėjau prie jo automobilio bet į jį nesėdau, kadangi stovėjom važiuojamojoje dalyje trukdėm eismui, nebuvo kur dėtis, kaip tik sėst į automobilį, jog galėčiau uždaryti dureles, tik isėdus jis pradėjo važiuot, išsigandau. Liepiau sustoti, bet jis nestojo, bijojau šokt iš važiuojančios mašinos. Jis nusivežė mane už miesto, jo praktiškai nepažinojau, nežinojau kas gali nutikti, prisiklausiusi kaip išprievartauja ir nužudo merginas (kaip tik buvo neseniai ivykęs atsitikimas apie sudeginta mergina automobilyje) šiurpo oda, nežinojau ką sakyti ir ką daryti, nežinojau net kur esu, nes miško keliukais važiavo gan ilgai, o buvo tamsu. Sustojom, jis iš pradžių normaliai kalbėjo, o man turbut net dantys barškėjo iš baimės, prašiau parvežti, jis pasakė, kad nieko man blogo nedarys. Kažkaip šiek tiek nusiraminau, nes pradėjo kalbėti bendromis temomis, darbus, draugus, gyvenimą. Neatrodė grėsmingas. Po kiek laiko jis išlipo, sakė, į tualetą, apėjo mašina iš galo, atidarė galines dureles, pagalvojau, jog striukės, nes ten buvo ją palikęs, tada atidarė manąsias dureles ir čiupęs mane ištraukė iš ten ir nugrūdo ant galinės sėdynės. Jausmas nenusakomas, siaubas net gerklę užgniaužė, rėkti net neišėjo neišcypiau nei garso.Tik šnabždom pasakiau kažką tokio, kaip ką darai ar nežinau net. Nespėjau net sureaguot, kai suknele ( dėkinga apranga dar irgi pridėjo tai dienai) buvo užvyniota, pėdklenės numautos su visais batais. Užgulė, o aš gulėjau ant pilvo, rankas suėme už nugaros ( matyt pareigūno profesija pagelbėjo) ir pajaučiau, kad nieko negaliu padaryt, nors visada atrodydavo, jog kasčiau, durčiau i akis, ar dar kažka, bet supratau, kad visa tai nieko nereiškia, Keisčiausia, jog baimė susimaišė su kažkokiu nežinau, geiduliu gal, nes visus 2 metus slapčia jo ir norėjosi. Jis nebuvo labai grubus, elgėsi švelniai, jaučiau, jog nenori sužeisti, vis kartojo, kad viskas man bus gerai, ir jei sakė, kad neskriaus tai ir neskriaus, tik pasiduok, aš vis tik norėjau dingt iš ten, nes buvo baisu, ne tas žodis kaip baisu, tikėjausi per kitas dureles išlįst ir bėgt kur akys meto, vis tiek kažkur turėjo pagrindinis kelias būti. Deja, nieko neišėjo, jis padarė savo. Keisčiausia, kad kai pamačiau, jog jis tikrai neskriaudžia, nemuša ir t.t. ipusėjus užplūdo kažkokia aistra, ir nors mintyse pati sau klausiau kaip taip gali būt ir kas man darosi, bet kūnas visai kitaip reagavo, jausmas buvo nerealus, ir net O pajaučiau, o man sunku ji pajaust.Aišku stengiausi neparodyt nieko, muisičiausi ištrūkt bandžiau, bet mintyse tai pabaigoj beveik maldavau, kad tik nepaleistų. Jis suprato, buvo labai gėda, keikiau ji. Parvežė atgal į degaline, pasiėmiau mašina, trenkiau durėlemis, grasinau pareiškimais, o jis tik juokėsi, nes jautė, kad man patiko. buvo ir pikta ir šlykštu, bet ne dėl to, kas atsitiko, dėl to, kad man tai patiko. Beja iki šiol bijau, jeigu vaikinas rankas už nugaros suima ir apskritai jeigu stabteli kokia mašina šone krupčioju. Matyt pasąmoneje trauma liko.

Va va - apie tai ir buvo idomu suzinot.
ar galeciau reziumuodamas pasakyti, kad nor sir lebai gera buvo, bet nevertejo? ar visgi vertejo? Kaip laikas keicia siuos prisiminimus?

Tikiuosi nera per skaudu prisiminti.

Ne, nėra skaudu, aš net svarsčiau , kad gal jeigu jis butu labai labai įkalbinėjęs, gal laikui bėgant pati būčiau susiviliojusi su juo kažką nuveikti. Man paprasčiausia buvo pikta, kad jis mane nugalėjo, nes visada su juo ginčindavausi, visada už kiekviena replika gaudavo trigubai atgal niekada " nepaimdavo" manęs ant žodžių, o čia suvyniojo kaip šiltą vilną, net necyptelėjus ir dar privedė prie ekstazės, nebūčiau pagalvojus, kad tai apskritai įmanoma, kai apima toks siaubas, aišku, gal padėjo tai, jog jis prieš tai daug kalbėjo gan nuoširdžiai, pasirodė visai ne piktybinis, jeigu butu iš karto puolęs, nebūčiau spėjusi nusiraminti, nemanau, kad butų potyriai tokie pat. Ar vertėjo ar ne .... net nežinau.... Tai ir kraują kaitina, nes kažkodėl tai prisimenu kaip didžiausia aistros akimirka, nes kunkuliavo labai daug jausmu, ir abejone ir gėda ir baime ir aistra ir pyktis ir geismas. Labai ryškūs pojučiai. Prisiminimas, man gal labiau kaip pamoka, kad reikia tokių saugotis, nes šitas variantas buvo toks, kad mane vaikinas traukė, bet kitą kartą gali netraukti, ir tai tikrai butu tragedija, nes ta pirmoji baimė tai nemoku paaiškinti kokia, pakerta kojas, dingsta balsas, ir galvoj sukasi patys baisiausi scenarijai, nuo smurto, išvežimo i užsienį iki nužudymo užkasimo sudeginimo ir dar dievai žino ko, ką esi mačiusi spaudoje.

Anonimui: visiskas principu neturejimas. Per tokia kaip jus paskui prievartautojai isivaizduoja, kad moterims tai patinka. Ir Kycius taip iskreiptai mano. Slykstus poziuris. Prievarta yra prievarta. Kokiai keksei reikia buti, kad jaust malonumo su kiekvienu, kuris ikisa- net per prievarta. Man anonimes merginos istorija atgrasi kaip ir Kyciaus iskeltas klausimas.

Na abortai ir man nelabai malonus klausimas, bet nuo to nepabegsi, jie yra ir žinoti apie juos visgi reiketų. Lyg ir esam suaugę taigi visos šio pasaulio paslaptys (malonios ir ne) gali būti apdiskutuotos.

Aš nemanau, kad vaikinas būtų taip elgiąsis, jeigu būtumėm nepažįstami, ir pirmą kartą matęsi gatvėje. Buvo kalbėta ne kartą ta tema su juo juokais, ir manau jautė jog jis mane irgi traukia. Tiesiog dėl to, jog nesu vienakrtinių santykių mėgėja nepasirašiau su juo. Aš manau čia greičiau gal grubiam sexui galima priskirti, ne išprievartavimui.
Kai žmogus ima bet ką, iš krūmu, muša, ir t.t. tai yra viena, bet kuomet yra senei pažįstami žmonės, yra trauka, tiesiog vienas labai dvejoja, gal dėl to taip ir atsitiko. Tą žmogų pažistu dabar jau gerai, ir garantuoju,jog nebūtų jis ėmęs prievarta, jeigu nebūtų žinojęs, jog mane traukia. Smurto ir prievartos nepateisinu, kai tai yra nusikaltimas. Savo atveju nusikaltimu nelaikau. Nors dar kartą to patirti nenorėčiau. O kūno tu nesuvaldysi, jis jaučia ką jaučia, aš gi ne pati sugalvojau patirt malonumą tuo momentu, minėjau, kad pati buvau suglumus dėl šito.

[Anonimas] ...Tą žmogų pažistu dabar jau gerai....

Suartejot tiek kad imtumete pazinti vienas kita?

Tarp musu niekada dugiau nieko nebuvo, tačiau po to jis ėmė daug rašyt, bendraut, pakanakamai nuoširdžiai, iš pradžiu ignoravau, jis atsiprašė, bet gi ne kvailas, ir pats sako" gi jaučiau, kad ir tave traukia, tik nedristi". Po kiek laiko pradėjau diskutuoti, ar jam tokie dalykai priimtini kaip prievarta ir t.t. daug apie tai kalbėjom kaip jaučiausi aš kaip jis. Nors su juo akis i aki susitikti vengiu, bet negaliu smerkt, nes matyt pati parodžiau kažkuo, jog jis mane domina, Čia nėra tas smurtinis atvejis. Jeigu užpultų gatvėje nepažįstamas tipas ir taip padarytu, tai tikrai būtų tragedija. Nors man šis prisiminimas irgi nėra malonus. Nepaisant nieko, vis tiek labai daug baimės buvo, vėliau gėda kankino. Aš manau, kad dauguma moterų svajoja, jog koks nors jas traukiantis vyras pas jas iselintu ir paimtu neatsiklausęs, Ne veltui apie tai rašomi romanai ir t.t. Labai skiriasi prievarta nuo to, apie ka kalbu, kad kartais slaptas svajones įgyventinti nedrąsu, nes bijai pasirodyti lengvai prieinama, o čia tarsi tu ir nekalta lieki, išsaugai savo savigarbą, nes tu " nenorėjai".

[levanda69] Anonimui: visiskas principu neturejimas. Per tokia kaip jus paskui prievartautojai isivaizduoja, kad moterims tai patinka. Ir Kycius taip iskreiptai mano. Slykstus poziuris. Prievarta yra prievarta. Kokiai keksei reikia buti, kad jaust malonumo su kiekvienu, kuris ikisa- net per prievarta. Man anonimes merginos istorija atgrasi kaip ir Kyciaus iskeltas klausimas.

na gali neaiskinti, kas iskreiptai mano, o kas neiskreiptai mano. Pacios bobos, parodot, kaip reikia manyti

Šita tema labai slidi, nes daug kas ją supranta kaip smurtini išprievartavimą pagal BK. O autoriaus pateikta tema daugiau susyja su tuo, kai abi puses to nori, tačiau vienos principai neleidžia to daryt ir tuomet kita tuos principus sulaužo.

Si tema yra priartejimas prie ribos, vaiksciojimas asmenimis. Man idomu kam kas yra riba.

[Anonimas] .. autoriaus pateikta tema daugiau susyja su tuo, kai abi puses to nori, tačiau vienos principai neleidžia to daryt ir tuomet kita tuos principus sulaužo.

Placiąją prasme manau kad principų laužyt negalima. Kompleksus - visada prašom.

Yra taip buvę 1 kartą. Prasidėjo nuo to, kad tikrai nenorėjau, bandžiau priešintis, bet vyrukas visgi stipresnis, prispaudė mane, rankas suėmė ir pusiau per prievartą paėmė, nes galų gale tas valdingumas mane pradėjo kaitint Tad seksas prasidėjęs per prievartą baigėsi seksu pusiau per prievartą