Atsigerk, mažyte
Nauja tema
Prašau paduokite nuo lentynos geriausio šampano, turi būti tikras, prancūziškas. Man dar reikia šviežių pyragaičių su maskarponės sūriu ir grietinėle. Ir vidutinio dydžio kekės žalių vynuogių, bet tokių, kurios būtų be sėklų. Šiam vakarui tikrai užteks, nes jį praleisime dviese. Nebenoriu nei triukšmingos draugų kompanijos, nei ilgo maisto ruošimo, nei upeliais besiliejančio alkoholio. Ši naktis tik mudviem. Tu - mano šventė ir man nieko daugiau nereikia. Trokštu neskubėti ir mylėtis ilgai, Tavimi malšinti savo troškulį ir pasotinti savo geismą. Dar šampano, mažyte? Pagaliau mes vieni namie, ant plačios lovos, apšviesti žvakių šviesos ir pridengtos stalinės lempos. Sėdim vienas prieš kitą sukryžiavę kojas ir lengvai šnekučiuojamės apie praeinančius metus. Man patinka į ją žiūrėti. Stebiu, kaip jos lūpos prisispaudžia prie taurės krašto, ji lėtai pakelia galvą, įtempia kaklo raumenis. Atitraukusi stiklą, ji pažvelgia man į akis, o aš negaliu atplėšti žvilgsnio nuo sudrėkusių lūpų. Noriu Tave pabučiuoti. Galiu? Jos lūpų kamputis šiek tiek pakyla aukštyn ir aš suprantu tai kaip kvietimą. Greitu mostu gurkšteliu šampano, bet jo nenuryju. Ir įsiskverbiu į jos lūpas. Šampanas užlieja mūsų bučinį. Dabar jis pats skaniausias. Jausmas toks lyg mudviejų liežuviai pliuškentųsi per maudynes. Užsikąskime. Aš perkandu vynuogę pusę palikdamas jos burnoje. Noriu daugiau. Aš alkanas. Nekantraudamas atsegu sagas, išlaisvinu nuo liemenėlės jos krūtis ir išvaduoju iš kelnaičių. Atsigulk. Liežuviu braukiu per jos pilvą kol pasiekiu krūties minkštumą. Ten sulėtinu greitį ir liežuvio galiuku liesdamas kiekvieną milimetrą artėju prie krūties spenelio... kol pajuntu maskarponės skonį. Apsuku ratą ir atsilaužau. Trumpam pakeliu galvą, pažvelgiu į veidą ir lėtai pakeliu jos rankas prie lovos krašto. Krūtinė labiau įsitempia ir po akimirkos aš griebiu savo desertą plačiai apžiodamas krūtį ir užpildydamas savo burną grietinėle. Godžiai išlaižau apnuogindamas standų spenelį ir urzgimu atsakau į jos tylią aimaną. Čia dar tik įpusėjau. Ir imuosi kitos krūties. Vėliau išgeriu šampano, o paskutinį gurkšnį vėl sulaikau. Švelniais bučinukais judu žemyn, ranka praskečiu jos kojas ir, pasiekęs tarpukojį, lėtai suvilgau jos lytį. Šampanas įgauna visai kitokį skonį. Trokštu ten išgaudyti kiekvieną lašelį. Dejonę pakeičia balsas. Noriu Tavęs giliai. Priverčiu save atsitraukti, gurkšteliu dar šampano ir prisitraukiu save aukščiau. Lėta šampano srovele užpildydamas jos burną, įeinu į ją giliai. Ar eisim į lauką? Staigiu judesiu numušu žadintuvą nuo spindelės. Pamiršk laiką... Pamenu, jog tą naktį mylėjomės ilgai. Laikas tarsi išnyko. Kai lauke pasigirdo pirmieji sprogimai, tverti nebegalėjau. Mes aimanavom ir šaukėm. O už lango sproginėjo fejerverkai. Paskui gulėjom ant nugarų, nuogi ir susikibę rankomis. Žiūrėjom į įvairiaspalvius blyksnius ant lubų. Su Naujais, mažyte.
Atsakyti
[mrboy] gera vaizduote turi
Bro, visi turim, tik gal ne visi kažką iš jos užrašom .
Jei tuo būtum pasidalines prieš šventes, įtariu puse šio saito lankytoju jau būtu turėja aiškius naujametinius planus
Atsakyti
[Fatališka] Jei tuo būtum pasidalines prieš šventes, įtariu puse šio saito lankytoju jau būtu turėja aiškius naujametinius planus
tikrai grazu...tegul mokosi vyrai zaisti su vaisiais...tik nelabai supratau-kas ten ta suri ar grietinele uzdedavo ant kruties,kiba pati mergiote?
Anonimas, ačiū už apšvietima jei tai man skita tai žinok jog žinau kodėl taip pasivadinau jei kitiem, išsiaiškins tai,susidūre Tačiau nemalonu priminti jei iki šiol nesupratai ši tema ne tam skirta
Atsakyti
[----DANGA----] tikrai grazu...tegul mokosi vyrai zaisti su vaisiais...tik nelabai supratau-kas ten ta suri ar grietinele uzdedavo ant kruties,kiba pati mergiote?
Mano didelis komplimentas Dangai. Štai kur tikra patirtis! Pasijaučiau kaip vaikėzas, kuriam strėlė pervėrė ant galvos padėtą obuolį... Na ties šita fantazijos vieta tikrai buvau stabtelėjęs, nesugalvojau kaip deramai aprašyti, o paskui pagalvojau, kad praleisiu palikdamas kitiems patiems sugalvoti, kaip ten atsirado ta grietinėlė. Ir štai... damn... Danga atidengia užuolaidą ir visiems parodo tai, ką lyg bandžiau nuslėpti . Ir kaip gi ten ji atsirado... Pati užsidėjo? Danga, provokaciją supratau . Taigi... Dabar nejudėk, mažyte. Šaukšteliu pakabinu grietinėlės ir, prikandęs lūpą, jį palenkiu virš krūtinės. Lašas ištįsta, akimirkai sustigsta ir krenta... Ji krūpteli nuo vėsaus prisilietimo ir iškošia pro dantis. Tai štai kam tau desertas? Šypteliu, bet nesustoju. Grietinėlė užlieja krūtis. Storas maskarponės sluoksnis paslepia standžius spenelius. Tik tuomet prisimenu klausimą ir, tarp dantų prabraukęs liežuvio galiuką, ištariu. Mažyte, Tu ir esi mano desertas.
Naujas pasisakymas