Pagarba ir jos nebūvimas

Tai tik adresa padalink,pacios susiras po paskaitu...

[Ji_21] Tai tik adresa padalink,pacios susiras po paskaitu...

Pasidarysiu vizitinių

su kokio luomo žmonėmis jūs bendraujate? Pati užsienyje studijuoju ir su kitataučiais bendrauju, bet nesu kūrva iš prigimties ir nesiduodu su kiekvienu papuolusiu. Pažįstamos irgi visos normalios su perspektyviomis specialybėmis, turinčios vaikinus, normalaus elgesio, o ne nuotykių ieškotojos. Tarp mano pažįstamų ir kolegų visi gerbia lietuvaičius, nes sunkiai dirbantys, ištikimi, ne durni ir gražūs. Dar labai gerbia, kad laisvai anglų šnekame, nes patys be angl,ų kitomis kalbomis nešneka;D

Galiu pasakyti tik tiek, neaisku kokio luomo mano dauguma grupiokiu, nes universiteta dar tik ipusejo...

[Bu] su kokio luomo žmonėmis jūs bendraujate? Pati užsienyje studijuoju ir su kitataučiais bendrauju, bet nesu kūrva iš prigimties ir nesiduodu su kiekvienu papuolusiu. Pažįstamos irgi visos normalios su perspektyviomis specialybėmis, turinčios vaikinus, normalaus elgesio, o ne nuotykių ieškotojos. Tarp mano pažįstamų ir kolegų visi gerbia lietuvaičius, nes sunkiai dirbantys, ištikimi, ne durni ir gražūs. Dar labai gerbia, kad laisvai anglų šnekame, nes patys be angl,ų kitomis kalbomis nešneka;D

Vat butent kad studijuoji uzsienyje, o ne LT. I uzsieni vaziuoja (didzioji dalis) uzsidirbti arba padeti pamatus ateiciai, taigi tuo ir uzsiima - mokosi arba juodai dirba.
Gyvenimas LT visai kitoks nei uzsienyje, ten pinigai "lengviau" uzsidirba. Lengviau ta prasme, kad gavus darba, kad ir paprasciausia, jau iseina isgyventi, o jei alga statistiskai vidutine, tai gyventi gali netgi oriai. Pas mus tas imanoma tik gaunant daugiau nei vidutine alga.
Neverta pykti ant moteru, kad jos siekia lengvesnio gyvenimo, nes taip buvo visada, nes jos turi teisie rinktis. Bent jau kol kas. Taigi egzotiski kitatauciai traukia ne savimi, bet sava pinigine. Moteriska pasamone "prideda" grozio tam kurio siekia, jo juokeliai "linksmesni", jis ir lovoje "geresnis" - nes arba jis labai "svelnus" arba jis tikras "vyras". Jaunas zmogus greiciau susizavi blizguciais, taigi ir kitatauciu pasakom patiki lengviau.
Taip nera tik moterims, abi lytys ras kaip pateisinti savo pasirinkima, kad ir koks jis butu - ar kojines ar zmogus ar net paslydimas.
Na ir seks kultura - lietuvoje ir uzsienyje skiriasi. Negaliu pasakyti koks procentas, bet kai kurios moterys nesupranta kam reikalingas seksas. Joms tai valiuta "susimoketi" uz kazka - buvima kartu, smutkes, stoga virs galvos, padeti visuomenej. Jei pats negali perlipti per kalnus - sesk ant arklio, bet kartais ir ji reiks pagirdyti bei pamaitinti. Jos ta ir daro.
Tikiu kad yra moteru kurios suvokia sekso prasme kitaip ir juo megaujasi ir joms tai nera valiuta. Noreciau tiketi kad ju daugiau.

Ar verta del to skustis - oi ne. Zaidimo taisykles atviros, nori zaidi, nori ne.

Na tiesiog kaip tada moteris mokės mylėti savo vyrą? Jame matyti autoritetą ir būti tik jo? Kai daugiau nei kas antra pasidariusi valymą ir jau susitraumavusi psichologiškai, šiaip situacija kraupi ir skyrybų iniciatorės lietuvoje vis gi moterys.. Nžn aš toj vietoj esu senų pažiūrų irnemanau, kad šeima tai turi būti žaidimas, juk ateityje nuo to kentės ji pati ir jos šeimos nariai.

Zinant kad abieju lyciu atstovai apsimeta merginimo metu, tai tik laiko klausimas, kada paaiskes tikrasis charakteris, poreikiai ar ju nebuvimas.... O_o

Taigi, jei skyrybu iniciatyva dazniau pareina is moteru puses - taip iseina, kad partneris atskleidzia savo kortas ankciau uz ja. Ir jos matant tikra derini arba eina i kaire, arba is karto keicia vyra.. Gyvenimo tempas greiteja su metais. Kantrybes ir tolerancijos netenkama jau po 30-ties metu. Nera laiko sustoti, isigilinti, noro keisti.

Kuo toliau , tuo labiau nenoriu tureti seimos...
Sakiau iki 30 metu negalvosiu apie jokia seima, bet pasirodo ir po 30- ties stebuklu nebuna... Pagalvojau kad dar baisiau jeigu tokia situacija pas mane butu, kaip kad pas sias moteris... Vadinasi reikia gyventi vienai, tureti sau patinkanti drauga su benefitais ir jokio seimos statuso. Tik bereikalingi nervai kai pasibaigia ta visa ale meile, neissivaizduoju zmogaus kuris visada tik manes noretu, o as jo,gerbti ji, kad gerbtu mane... Tik bereikalingi isipareigojimai. Nes taikytis prie zmoniu... Juk nera nepakeiciamu ))

Na nereikai taip pesimistikai. Skausmas ir dziaugsmas visada vienas kita pavaduoja, reikia skausmo, kad moketum dziaugtis.
Beje moterys ypac megsta pasiteisinti drugelio istorija - geriau jau viena karta ryskai sudegti, nei visa gyvbenima palengva rusenti, taigi aukstyn nosi.

Na dėl tu užsieniečių nereikia suobsoliutinti visų moterų ir merginų, aišku tikrai yra nemažai kur svaigsta. Šiaip apskritai esam aptarė šią temą, tai tikrai Lietuvoje daug vyrų yra prasti, neuždirba kosminių pinigų, daug geriančių ir panašiai. Na bet yra kita medalio pusė, labai prastos mūsų ir moterys, nori būti išlaikomas, bet turėti ir tvirtą savo nuomonę, labai nemažai pasileidusios. Aišku tikrai yra daugybė kitokių moterų ir daugybė kitokių vyrų, bet būtent tokie labiausiai matosi, nes daug lengviau pastebėti neigiamus, nei teigiamus dalykus. P.S aš ir gal mieliau turėčiau kaip žmoną nepriklausomą europietę ar ramią azijietę

[Ji_21] Kuo toliau , tuo labiau nenoriu tureti seimos...
Sakiau iki 30 metu negalvosiu apie jokia seima, bet pasirodo ir po 30- ties stebuklu nebuna... Pagalvojau kad dar baisiau jeigu tokia situacija pas mane butu, kaip kad pas sias moteris... Vadinasi reikia gyventi vienai, tureti sau patinkanti drauga su benefitais ir jokio seimos statuso. Tik bereikalingi nervai kai pasibaigia ta visa ale meile, neissivaizduoju zmogaus kuris visada tik manes noretu, o as jo,gerbti ji, kad gerbtu mane... Tik bereikalingi isipareigojimai. Nes taikytis prie zmoniu... Juk nera nepakeiciamu ))

Kaip sakant, geriau pabandyti ir sužinoti kas yra kas, negu gyventi ir galvoti kaip būtų jeigu būtų. Amen

Bet supranti, uztenka tu seimu kuriu prisiziuriu... Beje, mano tevai ir neisimtis ) taip, kad geresni pavyzdy sunku ir issivaizduoti

Tai nereikia tekėt už bet ko,rinktis parnerį ir tikrinti, kol tikrai įsitikinsi, kad tai JIS ir tik tada atsiduoti ir kurti šeimą, o ne tai, kad santykiaiprasideda nuo kulminacijos. Tai kurjie eis? O tada oi kokie vyrai blogi..O jūs ar atitekot jiems kaip didelė atsakomybė? Dar nesuteptos? Vat kaip jūs save saugojot savo vieninteliam? Tada ir vyrai blogi.. O vyrai šiai dienai auginami moterų, todėl vyriškumo sąvoka yra prarandama. Vis mažiau išsireiškiama davimo savybė. Vat sėdim ir būnam nepatenkinti vieni kitais

[ArūraS] Na tiesiog kaip tada moteris mokės mylėti savo vyrą? Jame matyti autoritetą ir būti tik jo? Kai daugiau nei kas antra pasidariusi valymą ir jau susitraumavusi psichologiškai, šiaip situacija kraupi ir skyrybų iniciatorės lietuvoje vis gi moterys.. Nžn aš toj vietoj esu senų pažiūrų irnemanau, kad šeima tai turi būti žaidimas, juk ateityje nuo to kentės ji pati ir jos šeimos nariai.

Autoriteta? Priklausyti jam? Kas cia per ssss???

Autoritetas asmuo kuriam jauti didelę pagarbą. Priklausyti jam, tai būti ištikima jam kūnu, siela ir protu. Manau labai paprasta. Taip žmonės myli..

Dar zmones myli per atstuma, kai zino, kad jis/ji niekados nebus jos/jo. Tyliai zavisi, nes nenori daryti pirmo zingsnio ir suardyti jau egzistuojancia jo/jos santuoka. Nesutvarko savo gyvenimo, neveda/neisteka ir slapcia visa gyvenima gyvena savo meiles seselyje.

Negalima reikalauti, kad jei zmogus sako "myliu", kad is karto priklausytu tau kunu, siela ir t.t. iki gyvenimo pabaigos. Tuos izadus visi duodame besituokiant - o kas is to? Snypstas..

Kiekvienas zmogus vystosi, nestovi vietoje, keiciasi. Daug ka lemia, kas ji supa: zmones, vietove, aplinkybes. Jei antra puse vystosi priesinga linkme arba tiesiog skirtinga, viena diena jie tiesiog nustojabendrauti ta pacia kalba. "Nebesusisneka" ties esminiu dalyku, nes kas idomu jam, jai yra nebeidomu ir atvirksciai. Tik jei abu mokes sutarti ir priimti kito poreikius, nuomones, hobby ar pan. ir nuosirdziai del ju nepikti viduje, o ne tik apsimesti, kad sutinki - tada ir gales toliau vienas kita gerbti.

Dar kart kartoju, reikia gerai atsirinkti gyvenimo palydovą, nes gaunasi, kad jis kaip ir nebuvo vertas tave vesti, o dar vaikų susilaukia ir skiriasi. Tai kur galva prieš vestuves buvo? Ko tada tuoktis? Vat saugai save, kol išbandžiusi įvairiai pamatai, ar atitinka ir atitiks tavo reikalavimus ateityje. Ir ar tikrai palaikysi kai jam reiks, o ne obliuosi, reikalausi pagarbos ir supratimo, visiškai nesivarginant suprasti kitą ir gerbti jį tokį koks yra, jam tai to nereikia, nes jis vyras. Ir kartu vystytis.

Pagarba yra privaloma vyro ir moters santykiu dalis. Neisivaizduoju santykiu su vyru, jei nejausciau pagarbos sau is jo puses. Man naturalu yra gerbti savo zmogu, jo nuomone, jo poreikius, net jei juos ne visada suprantu. Taciau nepriklausau savo vyrui ir nemanau, kad priklausysiu. Kunu, mintimis ir kazkuo dar... Galiu buti drauge, partnere, bet priklausyti...
Cia temos autoriaus jaunatvinis maksimalizmas? Idealizmas?

Gerai, o vyras turi būti ištikimas ir stengtis tik dėl savo moters? Ar nebūti jos kūnu siela ir protu? Dėl ko jam tada stengtis? Aš tikrai nežinau, kaip gerai jaustis ir versti kalnus, kai pastoviai reikia žiūrėti ar užnugaryje viskas tvarkoj..

Matau moteriskajai auditorijos daliai labai kliuna sis "priklausyti"... Manau pasamoneje piesiat vaizda, esa jus daigtas, o vyras daro su jumis ka nori, niekur neleidiza ir kitaip riboja laisves....
Vyro galvoj "man priklauso moteris" tikriausia turi visai kitus atspalvius.
Kalbesiu uz save: as noriu kad mano moteris man "priklausytu" kunu ir siela ir pats noriu jai "priklausyti", bet kagi tai reiskia?
As noriu aklai pasitiketi, as noriu buti visai 100 proc tikras, kad ji neperzengs ribos, nesuzeis man sirdies, nepadarys man skauda nei vienkartiniais nuotykiais, nei slaptais romanais, nei per dideliu flirtu. As noriu kad ji turetu puikius stabdzius ir istrukusi su draugemis, man suteiktu ramu miega, kad ryte atsikeles anksciau galvociau kaip ja nustebinti pusryciais, o ne guleciau ir baiminciaus del to kas galejo nutikti. as noriu kad ji uzbegtu ivyukiams uz akiu, jei situacija gali atrodyti dviprasmiskai, kad nuramintu mane jei pasirodo koks netikras zenklas. As noriu kad savo graziausiais rubais ji noretu nustebinti ir pakereti mane, o ne ka kita. As noriu, kad man neivykdzius pazado, ji visu pirma paklaustu kodel taip ivyko, ir tik paskui pyktu, jei tai mano kalte. As noriu kad priimdama sprendima, pagalvotu apie mano galimas reakcijas, apie galima pritarima arba nepritarima ir pasirinktu teisingiausia varianta abiems. As noriu kad ji butu laiminga, laimingiausia pasauylyje, kad megautusi kiekviena diena, kad ji sypsotusi kasdien, kad ji juoktusi ir megautusi buvimu kartu.
Ka darau pats, to noriu ir atgal.
Ar toks "priklausymas" baugina?

Manyciau bet kokiu atveju zmogus (moteris/vyras) yra toks koks yra. Vienodu nebuna. Negalime visi buti tobuli. Pvz. as galeciau visa gyvenima stengtis buti tokia, kaip tau Kyciukau noretusi. Bet tikrai neprisiimciau atsakomybes to pazadeti. Man tai butu manes suvarzymas, nuosprendis iki gyvenimo galo, kaip koks kirvis..

Noriu noreti priklausyti tam vieninteliui ir tai daryti. BET ne tai zadeti.
Kai lieka abejoniu, yra motyvacijos stengtis. Kai yra nusprendis, tai patampa darbu.
O nuo darbu zmones ilsisi..............

Mhm, tai jei jis tas vienintelis, tai būvimas kartu yra nuosprendis? Na tada apie kokią pagarbą ir tvirtą santuoką eina kalba? Jeigu stengtis dėl kito yra nuosprendis. Vat negaliu niekaip suprasti.

O kaip jūs manot? Kas motyvuoja vyrus? Būtent tie išvardinti dalykai. Vyrų motyvuoti nereikia? Ar reikia laukti tik motyvacijos sau?

Ateina vaikinukas į bažnyčią išpažinties ir klausia klebono:
– Aš miegojau vienoj lovoj su mergina, bet mes nieko nedarėm, ar tai nuodėmė?
Klebonas sako:
– Negerai vaikeli, padarei, negerai… Atgailai eik ir suvalgyk šieno kupetą!
Pasimetė vaikinukas sako:
– Bet juk aš ne arklys!
Atsiduso klebonas:
– Ne, tu tikrai ne arklys… Asilas tu, vaikeli, asilas!

[ArūraS] O kaip jūs manot? Kas motyvuoja vyrus? Būtent tie išvardinti dalykai. Vyrų motyvuoti nereikia? Ar reikia laukti tik motyvacijos sau?

Tikra meile, kai myli ir nieko nelauki mainais. O tu lauki, ir net reikalauji. Tiek daviau tau, tiek pat grazink ir man. Tai ne meile. Kol tavo pagarbos troskimas bus paremtas tokiu principu, tol sunku bus ji patenkinti. Neimanoma gerbti priverstinai, nes gerbia tave. Pagarba yra dalykas, kuri galima pelnyti arba prarasti. Tai nera prievole.

Baikit jūs piršti visi savo nuomones ir supratimus. Visi kartu jūs esate teisūs ir tuo pačiu neteisūs. Kiekvienas turite savo nuomone ir savo gyvenimo planą ir tempą. Gyvendami su žmogumi jūs tą planą keičiate, net ir patys to nejausdami. Tą pačią gyvenimo viziją ir planą keistumėte gyvendami su kitu žmogumi. Nes su kitu bus visai kiti planai ir tempas. Žvelkite plačiau, visi mes žmonės, visi mes klystame. Nesigilinkite į smulkmenas. Vyrai ir moterys visiškai skirtingi sutvėrimai. Reikalingas pastovus darbas santykių sferoje. Nenorėkit, uždaryti savo antrą pusę tiek vyrą ar moterį į rėmus, jei jis ar ji turi skirtingą temperamentą nei jūs. Visada traukia priešingybės. Juk todėl jūs ir pamilote tą žmogų nes jis kitoks. Beje su laiku žmonės keičiasi ir į gerą pusę ir į blogą. Todėl tam ir reikia pastoviai galvoti ir analizuoti santykius susijusius su antra puse. Negalima gyventi vienoje santykių linijoje. Visiems būna krizės. Visiems norisi pabandyti, tai kas buvo uždrausta ilgus metus, gal net nedrįso apie tai ir pagalvoti. Nepropaguoju ėjimo į kairę, bet suprantu, kad taip gali nutikti bet kam. Jei to bijosime, tai būtinai taip ir nutiks. Pritariu tiems, kurie sako, kad antrą pusė negali būti laikoma priklausoma kažkam. Tai laisvas žmogus, kuris pasirinko jus ir gyvena su jumis. Turime būti dėkingi, kad jis yra su mumis. Juk pasaulyje yra tiek kitų, bet pasirinko mus! Taip pat pritariu ir tiems, kurie sako antra pusė turi būti tokia, kuri nekeltų skausmo ir nepasitikėjimo. Mes juk sakome savo mylimiesiems, kad jie yra mūsų vieninteliai ir niekam neatiduosim Tai savotiškas savininkiškumas Tačiau juk smagu kai mylimas žmogus pasidomi kur esi kada grįši. Net taip jaučiame meilę, rūpestį ir reikalingumą. Bet būtina laikyti viduriuką tarp šių dviejų kraštutinumų. Nes kiekvienas iš jų gali privesti prie santykių pabaigos.

Temptation "Tikra meile, kai myli ir nieko nelauki mainais. O tu lauki, ir net reikalauji. Tiek daviau tau, tiek pat grazink ir man. Tai ne meile. Kol tavo pagarbos troskimas bus paremtas tokiu principu, tol sunku bus ji patenkinti. Neimanoma gerbti priverstinai, nes gerbia tave. Pagarba yra dalykas, kuri galima pelnyti arba prarasti. Tai nėra prievole.

Manau pati sau prieštarauji, jeigu skaityti ankstesnius tavo pasisakymus apie tobulėjimus ir t.t. apie vyro nepagarbą tau.. Sutinku, kad meilė tai noras papildyti kitą, padaryti jam gera ir pačiam tobulėti dėl kito žmogaus.. Tik dbrgalvoju o jeigu žmogus užmiega ant laurų ir nebemato kiek darai, o tik obliuoja, reikalauja daugiau ir sako man mažai, pats netobulėja, sakykim karjeroj tiesiog pasislenka ir gauna kad ir keliais šimtais daugiau, bet nykuma kaip žmogaus, pradeda skirtis reikalavimai ir prasmės, nori daugiau suvokimo į savo pusę, reikalauja meilės, bet visai pamiršta, jog pats to nedaro, o žmogus šalia kuris stengiasi palaikyti tampa blogu, nes randama prie ko prikibti, tik dėl to, kad pamiršta kaip mylėti reikia..

Nieko as nepriestarauju sau. Niekad nerasiau, jog noriu, kad vyras man priklausytu. Niekad jo nesiruosiau vienaip ar kitaip suvarzyti. Niekad neklausiu kas 5 min. ka jis veikia ir kur, netikrinu jo telefono ar pan. Bet netoleruosiu jei jis bandytu is manes ta pati atimti. Vieni bunam labiau kiti maziau priklausomi uz kitus, bet kiekvienas turim tureti savo erdve.

Kiekvienuose santykiuose yra dalyku 1)savaime suprantamu (Pvz. Kad ir kaip nemegciau ruosti valgi, vyrui visada pagaminciau valgyti, net jei butume susipyke, man tai savaime suprantama, nes kai myli rupiniesi kitu, net susipykes. ) 2)pageidautinu, bet neprivalomu (begale tokiu, bet imant buitiskai, tarkim, kava/pusryciai i lova is vyro ar zmonos puses 3) visiskai netoleruotinu (kaip antai auksciau minetas viesasis savo antros puses zeminimas, ar kt.)

Kiekviena pora turi savo savaime suprantamu/pageidaujamu/netoleruojamu dalyku paketa. Jie nebuna vienodi.

Jei tau tokia akla priklausomybe vienas kitam yra vienas is esminiu savaime suprantamu paketo daliu - man tai butu visiskai netoleruotina. Taigi kartu ir negyventume, net susitike. Tu rasi sau tinkama pora kuri atitiks tavaji paketa, bet nereikia jo primesti kitiems.

[Temptation] Manyciau bet kokiu atveju zmogus (moteris/vyras) yra toks koks yra. Vienodu nebuna. Negalime visi buti tobuli. Pvz. as galeciau visa gyvenima stengtis buti tokia, kaip tau Kyciukau noretusi. Bet tikrai neprisiimciau atsakomybes to pazadeti. Man tai butu manes suvarzymas, nuosprendis iki gyvenimo galo, kaip koks kirvis..

Noriu noreti priklausyti tam vieninteliui ir tai daryti. BET ne tai zadeti.
Kai lieka abejoniu, yra motyvacijos stengtis. Kai yra nusprendis, tai patampa darbu.
O nuo darbu zmones ilsisi..............

Na ne sventieji puodus lipdo - as taip pat daug ka pamirstu, nespeju, nepagalvoju ir pan - negali pulti tarkuoti jei zmogus padaro klaida, bet klaidu kiekis - "matters". As negaliu is kito zmogaus kazko reikalauti, ji versti, galiu tiketis kad jis savaime taip darys ir ne todel kad as to noriu, o kad sutampa musu poziuriai, o jei nesutrampa - tai ir kartu buti neverta.

Meile be atsako - pavirsta neapykanta. Duodu kad gauciau - tai senoliu ismintis. Meile, kai nelauki nieko mainais - taip ji yra tokia, tik santykiai negali buti tokie. Santykiuose reikia ir duoti ir gauti, o patys santykiai tarp vyro ir moters ir buna meiles pagrindu.

Pagarba tai ne priklausomybe.

Kycius, deja, duodant gaunama. Drisiu teigti, dazniau net nelaukiant atsako.