Nenumaldomas intymių santykių poreikis ilgainiui daro įtaką atsitraukimui nuo bet kokių dienos darbų, profesinės srities, namų ruošos reikalų, atsiribojimą nuo šeimos, draugų bei artimų santykių atmetimą. Tai gali atsiliepti net pačio žmogaus saugumui.
Priklausomybės požymiai
Asmenų, turinčių priklausomybę nuo seksualinių santykių, elgesys pasižymi kai kuriais bendrais bruožais. Nors tai nėra plačiai diskutuotina tema, tačiau žinant bendrus požymius, galima numatyti, ar mylimą žmogų kankina ši problema. Tai – pagrindiniai aspektai, pagal kuriuos galima atskirti seksomanus, bet šis sąrašas toli gražu nėra baigtinis. Kaip elgiasi nuo sekso priklausomi žmonės?
- Nuolatos galvoja apie seksualinius santykius, o netikėčiausiose situacijose prasiveržusios mintys apie intymius reikalus tai pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, bendravimui su kitais, darbui.
- Leidžiasi į seksualines avantiūras su nepažįstamais žmonėmis.
- Naudojasi prostitučių paslaugomis, pornografinių interneto svetainių prenumerata, erotiniais video pokalbiais.
- Nuolatos naudojamasi pornografine medžiaga, siekiant seksualiai susijaudinti bei patirti orgazmą.
- Asmeninių santykių atsisakymas tiek su antrąja puse, tiek ir su draugais. Vietoje to pasirenkama laiką leisti su atsitiktiniais seksualiniais partneriais.
- Savo kūno pardavinėjimas ne dėl pinigų, bet iš malonumo.
- Polinkis į ekshibicionizmą ar seksualinį priekabiavimą.
- Sekso viešose vietose poreikis.
- Masturbavimasis 10-20 kartų per dieną.
- Sekso troškimo vedamas manipuliavimo kitais, pasitelkiant narkotines medžiagas ar alkoholį.
- Lytiniu keliu plintančių ligų nešiojimas, nes dažnai susiduriama su nesaugiu anoniminiu seksu.
- Lytinių santykių metu neieškoma intymumo – asmenys yra tarsi įrankiai, reikalingi tik seksui.
Seksualinė priklausomybė – rimta problema, kartinanti bei griaunanti daugybės žmonių pasaulyje gyvenimus. Negana to, seksomanija vadinama šeimos liga, nes vienaip ar kitaip paliečia bei įtakoja visus jos narius. Paprastai, ši bėda niekada neišsisprendžia savaime.
Svarbu suprasti, kad mėgavimasis seksu nereiškia priklausomybės. Taip jį pavadinti galima tik tada, kai iš tikrųjų pradeda trukdyti kasdieniam normaliam gyvenimui ir funkcionavimui.
Iš kur tai atsiranda?
Egzistuoja daugybė teorijų, kuriomis bandoma paaiškinti priklausomybės nuo sekso atsiradimą. Tai gali būti kai kurių psichikos ligų bruožas, pavyzdžiui, depresijos, bipolinių ar obsesinio-kompulsinio sutrikimų. Itin retais atvejais potraukį seksui gali padidinti ir kai kurie neurologiniai sutrikimai, tokie, kaip epilepsija, galvos traumos, demencija. Taip pat, hiperseksualumą gali sukelti vaistai, pavyzdžiui, apomorfino ir dopamino terapija.
Kai visas gyvenimas pradeda suktis tik apie seksą, tokia situacija reikalauja specialistų įsikišimo ir gydymo. Paprastai išspręsti šias problemas padeda psichologai, psichiatrai ar sekso terapeutai. Svarbu žinoti, kad tikroji seksualinės priklausomybės priežastis gali slypėti visai kitur, todėl ir gydoma būtų, pavyzdžiui, depresija.
Dažniausiai išryškėjus šiai bėdai nežinoma, kur kreiptis. Tiesiausias kelias – pas šeimos gydytoją, kuris ir nukreips tinkama tolimesne linkme.
