Nors kita vertus, nebuvo taip blogai. Laisvė turi savų privalumų. Ilgainiui pasijutau net labai laisvas ir nuklydau ten, į kur kelius jau seniai buvau pamiršęs – pažinčių svetainę. Šįkart jau nebe lengvabūdiškai ieškoti su kuo praleisti vakarą mieste ar nueiti į kiną. Merginą aš turėjau ir to nė akimirkai nepamiršau. Norėjosi kažko, kas prablaškytų ilgesį ir laukimą, kas atitrauktų mintis ir kompensuotų dėmesio stygių. Žinojau, kad neturėčiau taip elgtis, bet tai tik dar labiau kaitino kraują.
Radau vietą, kur jaučiausi suprastas, neteisiamas už tai, kad keliauju už savo tvirtų santykių ribų. Atsirado viena pašnekovė, kita, trečia... Buvau beveik patenkintas, kad nė viena manęs nesužavėjo. Pabendravome ir tiek. Tikėjau, kad taip stipriai myliu savo moterį, jog jokia kita manęs nebesuvilioja. Klydau. Ne, ne dėl to, kad myliu. Dėl to, kad niekas manęs nebežavi. Dar ir kaip žavi. Susileidau nuo pirmos žinutės. Jos moteriškas, pasitikintis savim ir net valdingas tonas. Jos subtilios, bet labai erotiškos nuotraukos. Mano ilgesio iškankinta siela ir geismų kamuojamas kūnas netruko pasiduoti.
Nepajutau, kaip vis dažniau jai rašydavau. Nesikalbėdavome apie orą, artėjančius rinkimus ar jos nevykėlį viršininką. Kalbėjomės apie mus. Apie mūsų troškimus, fantazijas, apie intymiausius norus. Ji puikiai žinojo, ko nori. Radome ne vieną bendrą tašką ir galiausiai įsidrąsinome perkelti pažintį į realybę. Pamaži. Laiko dar turėjau. Iš pradžių buvo sms žinutės, tada skambučiai. Pažinome vienas kito „tamsiąją“ pusę. Pripratau kalbėtis su ja apie tai, ko net Mylimai nesakydavau.
Daug kartų susijaudinau mums besikalbant, bet kai ji paskambino ir pareiškė, kad nori sekso telefonu, patyriau šoką. Ji irgi gulėjo lovoje visiškai nuoga, laukė mano nurodymų ir pasakojo, kaip stipriai yra susijaudinusi vien nuo minčių apie mane. Daviau valią fantazijai ir liežuviui. Liepiau jai daryti dalykus, kurių Mylimos nedrįsčiau prašyti. Ji visiškai pakluso mano valiai. Na, bent skambėjo labai įtikinamai. Jos jausmingos dejonės mane stipriai sujaudino ir kažkaip savaime ėmiau masturbuotis.
.png)
Mano ausis kaitinant jos įspūdingam orgazmui tiesiog negalėjau nebaigti. Išgirdusi mano gilų atodūsį ji staiga nutilo. Dar neatgavusi kvapo pasiteiravo, ar čia tai, apie ką ji pagalvojo. Buvau priverstas prisipažinti. Ji supyko. Nerėkė. Visiškai ramiai, griežtu tonu išdėstė, kad man nebuvo leista savęs liesti, o tuo labiau pasiekti orgazmą. Bandžiau teisintis, meilintis, bet ji mane nutildė. Paklausė, ar gailiuosi ir pasiūlė atlikti bausmę. Negalvodamas sutikau. Jau buvau prie jos pripratęs, nenorėjau prarasti vien dėl tos silpnumo akimirkos.
Mano nuodėmingai malonią idilę pakeitė nerimas. Aišku, ir ankščiau masturbavausi jos sujaudintas, tiesiog niekada apie tai nekalbėjome. Jaučiausi prigautas ir nusikaltęs. Po poros dienų širdis vėl pašoko iš džiaugsmo – gavau jos žinutę. Su tiksliu adresu ir nurodytu laiku. Lyg ir norėjosi dar kartą atsiprašyti, pasiteirauti, ar čia pasimatymas, bet... Nusprendžiau išlikti toks pats šaltas kaip ir ji. Kantriai išlaukiau kitos dienos, prieš susitikimą kruopščiausiai išsiprausiau duše ir nuo viso to nežinojimo, nuo galvojimo apie ką esame kalbėję, velniškai jaudinausi. Tikriausiai, nereikia detaliai pasakoti, kaip numalšinau įtampą.
Jaudulys viduje kirbėjo ir kuriant mašiną, ir stabčiojant prie šviesoforų, ir lipant laiptais, ir ypač akimirką prieš paskambinant į buto duris. Suvokiau, kad bet kada galiu apsisukti, grįžti namo ir viską pamiršti. Žinojau, kad elgiuosi nederamai, kad mano moters tai tikrai nepradžiugintų. Bet, kaip koks mažas šunytis, jaučiausi nusikaltęs ir labiau už viską norėjau, kad mane vėl paglostytų ir leistų žaisti. Norėjau, kad ji vėl būtų mano. Taip kaip ankščiau.
Rodos prie tų durų praleidau visą amžinybė ir net nežinau, ar tikrai girdėjau jos žingsnius, ar man pasirodė, bet pojūčiai kaip mat įsitempė ir malonus jaudulys apėmė kūną. Žvangtelėjo raktai ir duris atidarė labai patraukli, nors akivaizdžiai brandi moteris, ryškiu makiažu, į purų kuodą susuktais tamsiais plaukais ir lengvu, ilgu, juodu chalatu. Akimirką šyptelėjo, pakvietė vidun, paėmė pakabinti mano striukę, o paskui, tarsi persijungė, ir ėmė diktuoti taisykles. Trumpai tariant, taisyklė buvo viena – visiškas paklusnumas. Žinoma, kad sutikau.
Nusekiau paskui ją į blausiai apšviestą miegamąjį. Nieko neįprasto, gal tik labai tamsus dizainas ir gan aukšta lova. Ėmiau galvoti, kad ta bausmė to tokia ir baisi. Ji užsilipo ant lovos ir aš jau sekiau paskui, bet ji nusijuokė ir parodė man tamsaus medžio suolelį prie sienos priešais lovą. Jaučiausi užgautas. Ketinau sėstis, bet ji vėl mane sustabdė. Priminė, kad atėjau čia ne poilsiauti, o atlikti bausmę. Man buvo liepta nusirengti. Nieko neįprasto. Įsitaisiusi tarp šilkinių pagalvėlių, kaip kokia karalienė, ji sekė mane sunkiai suprantamu žvilgsniu. Gal visai nejučiom, bet labai gundančiai pirštų galiukais glostė sau kaklą ir krūtinės viršų ir aš jau nekantravau šokti ant lovos, parversti ją ant menčių ir glamonėti. Deja, jos planas buvo visai kitoks.
Likau vienais apatiniais ir stabtelėjau. Ji vėl nusijuokė. Mane žeidė tas jos šaltumas ir ironiškas juokas. Dabar buvo liepta tvarkingai susidėti drabužius ir nepamiršti nusimauti apatinių. Šitą akimirką įsivaizdavau visai kitaip. Jau prie durų mano penis buvo pusiau stangrus ir pasirengęs veiksmui, jaučiausi tikras eržilas, o dabar, šitaip žeminamas... Lėtai nusismaukiau apatinius, perlenkiau ir padėjau ant drabužių krūvos. Ji nesijuokė, bet veido išraiška nebuvo maloni. Stovėjau lovos kojūgalyje, lyg bandžiau prisidegti tai, ko man šiaip visai ne gėda, bet ji mane sugėdino. Priminė, kodėl čia esu ir kaip nusikaltau. Jaučiausi, kaip prigautas vaikas.
Kalbėdama ji priartėjo, nulipo nuo lovos ir ėmė mane apžiūrinėti. Iš labai arti. Jaučiau jos šiltą kvėpavimą, jos sodrų kvepalų aromatą, jos plevenančio chalato skvernus. Švelniai, lėtai braukdama nagais žemyn man per stuburą ji priėjo dar arčiau ir jau beveik liesdama mano nuogą kūną tyliai kuždėjo, koks aš geras, koks paklusnus. Apėjo iš kitos pusės ir kitos rankos pirštais vėl braukė žemyn man per stuburą iki pat uodegikaulio. Pasakiški šiurpuliukai sklido po visą kūną ir žadino jaudulį sėklidėse. Dabar kuždėjo, kaip jai patinka mano kūnas, kaip skaniai kvepiu ir kaip ji nekantrauja išgirsti mane dūsaujant. Net labiau išsiteisiau. Nors stovėjau, kaip eksponatas, negalėdamas jos paliesti, dabar jaučiuosi geidžiamas.
Pliaukšt! Perskrodė tylą kambaryje. Pliaukšt! Jos tvirta ranka paliko rausvas žymes ant mano sėdmenų. Pradinė nuostaba peraugo į malonią šilumą. „Bausmė,“ – kartojau sau mintyse ir stengiausi nesijuokti. Ne, ji stengėsi, kirčiai tikrai nebuvo vaikiški, bet man patiko ir nesijaučiau baudžiamas. Po dar vienos serijos ji suprato, kad man malonu. Mano didžiam triumfui mano penis pamaži stangrėjo. Ji priėjo, grubokai įsitvėrė man į sprandą ir pabučiavo ties ausimi. Akivaizdžiai tirpau, o ji lėtai lyžtelėjo man kaklą. Pasiteiravo, ar patinka. Aš akimis nurodžiau į savo penį ir pergalingai išsišiepiau. Ji irgi nusišypsojo. Atsikrenkštė ir vėl tuo rimtu tonu priminė, kad aš nubaustas ir per anksti nesidžiaugčiau.
Dabar jau tikrai žaismingai pliaukštelėjo man per sėdimąją ir nuėjo prie komodos. Liepė man atsiremti į lovos kraštą. Pagaliau supratau, kodėl lova tokia aukšta. Pasirėmęs ant alkūnių jaučiausi kiek mergaitiškai išrietęs užpakalį, bet buvo gan patogu. Nustėrau, kai pajutau savo šiltus sėdmenis glostant kažkokia šalta, minkšta šluotele. Tik gavęs pirmą pliaukštelėjimą supratau, kad tai – botagas. Ji liepė man skaičiuoti. Kirčiai buvo vis stipresni. Jaučiau, kad ji vis labiau įsijaučia. Mano balsas greit išdavė diskomfortą, o galiausiai ir skausmą. Ji nesiliovė. Dar erzino, kad kalbėčiau aiškiau, garsiau. Liepė pažadėti, kad nebeliesiu savęs be jos leidimo. Pažadėjau. Klausė, ar dar kada baigsiu neatsiklausęs. „Niekada,“ – išspaudžiau, nesuvokdamas, kiek daug žadu.
Galiausiai ji liovėsi. Padėjo botagą stambiu kotu ant naktinio stalelio ir, lyg grožėdamasi savo darbu, lėtai glostė mano įraudusius sėdmenis. Aš lyg pykau ant jos, lyg ant savęs, kad taip pasiduodu, bet į lovos kraštą besiremianti erekcija mane išdavė – man labai patiko. Glostydama ji nuklydo ir iki sėklidžių ir aš vos ne šoktelėjau pajutęs jos šiltus, plonus pirštus. Ji atsargiai spustelėjo ir aš tikrai aiktelėjau. Buvau toks įsitempęs, toks sujaudintas...
Ji liepė man gultis ant lovos. Šilkinė patalynė maloniai vėsino mano degantį užpakalį. Ji užsilipo ant manęs. Tvirtai suėmusi už sprando lyžtelėjo vienoje pusėje ties ausimi, paskui kitoje. Tada apžergė mane per krūtinę. Galėjau pasigrožėti jos į korsetą įspraustu liemeniu ir iš jo sprūstančia krūtine. Ji vis dar vilkėjo chalatą ir nors norėjosi jį nuvilkti, jis maloniai glostė mano kūną. Tik pajutęs ant riešo šilkinę juostą supratau, kad ji riša mane prie lovos. Vieną ranką, paskui kitą, paskui ir kojas vieną po kitos. Mano erekcija šokčiojo iš susijaudinimo lygiai kaip ir kraujas gyslose. Dar niekad nebuvau taip... užvaldytas.
Nusigandau, kai vėl pamačiau jos rankose botagą, bet ji mane nuramino ir tomis vėsiomis odos juostelėmis glostė mano kūną. Lėtai ir su didžiuliu pasitenkinimu. Spurdėjau iš pasitenkinimo. Kažkas tarp švelnių glamonių ir to skausmingo plakimo. Kai ji perbraukė tuo kankinimo įrankiu per mano tvinksinčias sėklides ir tvirtą erekciją atsidusau kaip maža mergaitė. Ji nusišypsojo ir padėjo botagą į šoną. Maniau, kad pagaliau mano penis paklius ten, kur norėjau nuo pat pradžių: į šiltą, drėgną vietelę. Bet kurią.
Ji apžergė mane, bet visai ne taip, kaip tikėjausi. Galima sakyti, atsisėdo man ant veido. Neužgulė, paliko vietos kvėpuoti, bet jokios judėjimo laisvės. Dar pakomandavo, ką daryti ir ilgainiui apsipratau, įgavom ritmą. Pagaliau išgirdęs jos tylias dejones vėl pasijutau eržilu. Ėmiau dar labiau stengtis. Entuziastingai laižiau jos kruopščiai nuskustą putytę bandydamas nerti kuo giliau. Jaučiau, kad ir mano kūnas reaguoja, nors ir labai suvaržytas. Ji ėmė judėti greičiau, ėmiau jaustis išnaudojamas, bet man patiko. Netrukus ji tiesiog sustingo, o man į veidą plūstelėjo šiluma. Lapnojau, kaip lokys medų, o ji gailiai dūsaudama atsigulė padėdama galvą man visai šalia penio. Užteko kelių švelnių lyžtelėjimų iš aš baigiau.
Ji pakilo nuo manęs juokdamasi ir atrišusi vieną ranką padavė dėžutę servetėlių. Tada atrišo kitą ranką, paskui ir kojas. Pasiteiravau, ko ji juokiasi. Paaiškino, kad aš vėl pažeidžiau susitarimą – baigiau be leidimo. Nusijuokiau ir aš nemanydamas, kad ji kalba rimtai. Apsišluosčiau, man pasiūlė pasiimti drabužius ir eiti į vonią. Greitai susitvarkiau ir vyliausi, kad pagaliau galėsiu ją apkabinti, pabučiuoti, išgirsti, kad jai patiko... Nieko panašaus. Aš juk vėl nusikaltau. Net rišdamasis batus jaučiau, kaip skubina. Dar paklausė, ar nieko nepalikau ir įdavusi striukę išleido pro duris. Jokio jaukumo, artumo. Tik vidinis pasitenkinimas.
Važiuojant namo jaučiausi patenkintas susitikimu, bet prisiminimai apie kirčius ir jos šaltumą kėlė dviprasmiškus jausmus. Teko pripažinti, kad jos grubumas ir valdingumas mane jaudino, bet kartu ir žemino. Nebuvau taip pratęs. Nežinojau, ar dar pasimatysime, bet buvau tikras, kad ilgėsiuosi tos absoliučios valdžios. Svarsčiau, kaip reaguotų mano Mylimoji, jei paprašyčiau jos man pliaukštelėti ir vyliausi, kad pavyks nuslėpti nuo jos tą susijaudinimą sukeltą naujos patirties. Neįtikėtina, bet atlikęs bausmę aš velniškai šypsojausi ir nekantravau vėl būti nubaustas.
Suaugusiems.lt
