Skaitytojo istorija: žmona, bendradarbis ir išdavystė

zmona-ir-bendradarbis.png
 
7 komentarai
Dalinamės jautriu suaugusiems.lt skaitytojo pasakojimu apie neištikimybės grėsmę santuokai. Istorija atskleidžia gilius jausmus ir išbandymus, su kuriais susidūrė šeima, siekdama išsaugoti savo ryšį.

"Nežinau, ko čia ieškau. Spėju, tikriausiai noriu išsipasakoti ir rasti bendraminčių, kurie suprastų mano skausmą. Man 31 m, o žmonai 29 m. Kiek daugiau nei prieš metus grįžau namo iš darbo ir mano tobulas pasaulis sugriuvo. Radau žmoną miegančią lovoje su mūsų dviem vaikais, o jos telefonas netilo nuo žinučių. Net norėdamas negalėtum nekreipti dėmesio. Paėmiau telefoną, norėdamas pažiūrėti kas čia pila žinutes vieną po kitos. Ekrane buvo atidarytas chat’as su adresatu, pavadintu „Justė”, tačiau perskaitęs žinutes supratau, kad ten tikrai nėra moteris. Romantiškos žinutės su flirto elementais liejosi laisvai, o mano širdis, rodos, buvo pasiruošusi iššokti iš krūtinės. Paskaičiau ilgus pokalbius, pasidariau „screenshot’us“, kad turėčiau įrodymus, jei mylimoji sugalvotų išsisukinėti. Pažadinau ją, parodžiau susirašinėjimą ir paprašiau paaiškinti, kas vyksta. Pasirodo Justė yra Justas - jos bendradarbis, su kuriuo dirba kelis mėnesius. Jie vienas kitam patinka, todėl puoselėja itin draugiškus santykius, kurie, jos teigimu, kol kas yra tik bendravimo stadijoje, nieko rimčiau dar nebuvo. Pasirodo, kol buvau darbe tai jie visą dieną kalbėjo telefonu, siuntė vienas kitam nešvankias žinutes ir pan. Netgi sužinojau, kad dieną prieš tai, ji sėdėdama mano automobilio keleivio sėdynėje ji rašinėjo jam žinutes, nors tuo metu kalbėjosi su manimi. „Screenshot’us“ norėjau pasilikt tam atvejui, jei reikėtų skirtis ir teisme galėčiau parodyt skyrybų priežastį. Atvirai pasikalbėjom, ji pasakė, kad jai tiesiog trūko dėmesio, norėjo vėl pasijaust geidžiama ir vertinama. Jai nusibodo, jog aš ilgai dirbu, vaikai užknisa, buitis vargina, o naujas kolega pasirodė kaip gaivaus oro gūsis. Mums abiems reikėjo pagalvoti ir nuspręsti, kas bus toliau. Naktį praleidome atskiruose kambariuose. Kitą rytą nusprendėme likti kartu, ji išėjo iš to darbo ir mes bandėme judėti toliau. Ištryniau visus „screenshot’us“, nes nenorėjau daugiau prisiminti to, ką teko patirti. Reikalas tas, kad praėjo metai ir kai kuriais rytais, tiesą sakant, daugumą rytų vis dar jaučiuosi taip, tarsi tai būtų buvę praėjusią naktį. Žodį po žodžio matau visas tas žinutes savo galvoje. Kiekvieną koketišką gif'ą, komplimentą ar blevyzgą. Ji sakė jam tokius komplimentus, kurių aš nesu iš jos sulaukęs niekada gyvenime. Negaliu jų pamiršt, toks įspūdis, kad jis jai atrodo kur kas geresnis už mane. Jaučiuosi toks pažemintas, neįvertintas, nors visą laiką stengiausi dėl mūsų šeimos, norėjau, kad jiems nieko netrūktų. Jei nebūčiau laiku pastebėjęs tai būčiau gavęs „ragus“. Viso to vyšnaitė ant torto yra tai, kaip stipriai myliu šią moterį, tiesiog negaliu savęs matyti laimingo be jos. Net nemaniau, kad tai įmanoma. Visada galvodavau, kad neištikimybės negalima atleisti, žinoma, šiuo atveju sekso nebuvo, bent jau tikiuosi… Buvau taip pasinėręs į darbus, kad net nepastebėjau, kas vyksta mano panosėje. Kaltinu save, kad neskyriau jai užtektinai laiko, suteikiau priežastį ieškoti paguodos kito vyro glėby, bet tuo pačiu ir pykstu ant jos, kad šitaip spjovė į mūsų santuoką, užuot atvirai pasakiusi kaip jaučiasi. Sapnuoju košmarus, kad tai pasikartos. Bijau, kad kitą kartą ji nueis toliau. Kartais vis dar noriu verkti. Praėjo metai. Ar kas nors yra buvęs panašioje situacijoje. Ar kada nors šis skausmas ir nuolatinis nerimas pasibaigs?"

Turite savo nuomonę šiuo klausimu? Kviečiame komentarų skiltyje pasidalinti patarimais mūsų skaitytojui!

 
fantazijos
Komentarai (7)
panaši istorija buvo ir man prieš keliolika metų, tik turiu dar pridurti jog mano vyras ne tik kad neskyrė jokio dėmesio man, bet ir pats buvo užmezgęs romaną su bendradarbe (deja ir tai jau buvo tikras patikrintas faktas). Aišku pasjutau blogiau nei laiško herojus, bet prieš nutraukdama santykius ,nutariau tuo pačiu atkeršyti jam. Na ir prasidėjo...persekiojo kiekvienam žingsnyje, atėmė telefoną...Negi problema, nusipirkau kitą. Ir tą su dukros pagalba bandė susekt ir atimt...Na žodžiu, vyras galvojo, kad jam galima viskas, o man nė minties negali būt apie kitą...Kai viską išdrožiau į akis, prisiekinėjo kad bus ištikimas tik man ir dėmesio bus daug man. Deja taip buvo gal 3-4 mėn...Palikau jį ir dėl to nesigailiu...
Is moters puses galiu pasakyt, jog tai yra VISKAS, sorry. Ji gal ir liks su tavim kazkiek, bet tai nebus rojaus kampelis ir sukastais dantimis kentesit abu. Jeigu ji taves dar nepaliko, vadinasi dar tik paliks. Ziauru jog taip buna, bet mes moterys gyvenam emocija ir jausmais, ir gyvenam butent ta akimirka, o ne galvojam apie pazadus kur kazkada davem ir panasiai, bes viskas yra butent taip kaip jauti, o ji taves nejaucia ir abejoju ar daugiau negu kaip drauga dar kadanors jaus.
Buvo man labai panasiai, ir as apsimeciau jog viksas gerai, bet kazkur irgi metus dar badziau gyventi su ja, ir poto nusprendziau skirtis. Neimanoma vyrui, kuris save gerbia taip gyvent, tiesiog neimanoma, nes tas neuztikrintumo jausmas ir isdavyste grauzia vyriska ego, labai grauzia, todel pilnai tave suprantu. Jau praejo 4 metai, kaip issiskyriau, ir galiu pasakyt, jog gyvenu tikrai gerai, turiu kita, nors is kazka dar jauciu buvusiai, bet zinok viena, sunkus buna kokie metai, poto eina viskas geriau, ir gyvendamas vienas labai pamegsti tai, pradedi suprast kaip viska reikai daryti ir kalbinti kitas merginas. Mano pasiulymas butu, mesk greiciau ja, nes once cheater, always cheater, ir ne del to jog madinga taip sakyt, bet moteris pasirinkusi kita vyra, reikia jog tave amziams nustume i antra arba dar zemesne vieta, tieisog ju tokia psihologija, kitap tariant uzfrienzonino tave 4 life. Sekmes.
Atsakyk, kam zmogui reikalinga galva? Daugelis atsako, kad gyvent, nors is tiesu, visu pirma galva reikalinga tam, kad mastytum su ja! Bet svarbiausia yra tai, kad realybeje vyrai daznai labai stipriai isimyli I savo antra puse, o moterys deja tik dazniausiai zaidzia! Gal todel moteru yra zymiai daugiau nei vyru ir jos ilgiau gyvena uz vyrus! Taip pat jos yra zymiai protingesnes uz vyrus! Si tema pamastymui, kad suprastum, kas esi is tiesu?
iš patirties žinau, kad nežinomybė, kuri aprašyta istorijoje varo į neviltį žymiai labiau nei kažkas realaus įvykusio ir jau žinomo. Ieškok psichologinės pagalbos vienas arba kartu su žmona
Jeigu būtum mažiau dirbęs ir žmonai daugiau dėmesio bei laiko skyręs- rezultatas būtų buvęs analogiškas Tik tada žmona teisintųsi, kad mažai dėl šeimos stengiesi- todėl susižavėjo kitu. Arba dar kitokį pasiteisinimą surastų.
Tiesa tokia, kad mus kur kas daugiau valdo instinktai, negu norime tą pripažinti. O instinktai tokie, kad patinas siekia paturėti kuo daugiau patelių, o patelė siekia ieškoti stipriausio patino. Sakysite, tai gyvuliška, mes gi homo sapiens- labai protingi ir dvasingi. Taip, protas, visuomenės normos, visokios baimės varžo instinktus, bet jie labai stiprūs ir neretai paima viršų.
Eik į terapiją ir su laiku išsilaisvinsi iš viso to.
Naujas komentaras